Vasaros karštis keičia mūsų kraujospūdį ir gali atskleisti arba maskuoti rimtas sveikatos problemas. Apie tai įspėja Tauragės šeimos klinikos „Meliva” gydytoja Edita Puskunigytė, pabrėždama, kad arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja liga”: pacientas ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų, tuo tarpu aukštas kraujospūdis nepastebimai kenkia kraujagyslėms ir organams.
Kas yra hipertenzija ir kaip ją nustatyti
„Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai arterijose esantis kraujospūdis nuolat viršija normalią ribą. Per aukštu laikomas kraujospūdis, kai sistolinio, arba viršutinio, kraujospūdžio vertė yra didesnė kaip 140 mmHg, o diastolinio, arba apatinio – 90 mmHg”, – aiškina šeimos gydytoja. Ji paaiškina, kad hipertenzija gali būti pirminė (be aiškios priežasties) arba antrinė, susijusi su kitomis ligomis ar vaistais.
„Pagrindinis arterinės hipertenzijos diagnostikos metodas yra reguliarus kraujospūdžio matavimas. Hipertenzija diagnozuojama, kai 140/90 mmHg ar didesnis kraujospūdis nustatomas gydytojo kabinete per kelis apsilankymus arba patvirtinamas namų matavimais ar 24 valandų kraujospūdžio stebėjimu”, – pasakoja E. Puskunigytė. Tai reiškia, kad vienkartinis pakilimas ar sumažėjimas dar negarantuoja ligos ar jos nebuvimo: svarbi nuosekli kontrolė.
Kodėl vasarą reikėtų būti budriems
Vasarą dėl išsiplėtusių kraujagyslių kraujospūdis dažnai mažėja, tačiau tai nereiškia, kad sveikatos rizikos dingsta. „Per aukštas kraujospūdis yra pavojingas, nes ilgą laiką, pacientui to nežinant, apkrauna kraujagysles ir svarbius organus. Tai vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių, taip pat padidinantis riziką susirgti širdies nepakankamumu, krūtinės angina ir patirti širdies infarktą”, – pažymi gydytoja. Be to, padidėjęs prakaitavimas mažina skysčių ir elektrolitų kiekį, o tai gali provokuoti staigų nusileidimą ir simptomus kaip galvos svaigimas ar silpnumas.
„Kraujospūdį reikėtų pasimatuoti, jei vargina galvos skausmas, svaigimas, krūtinės skausmas, širdies plakimo pojūtis, regėjimo sutrikimai ar pradeda kraujuoti iš nosies.
Visgi, daugelis iš mūsų gali ir nieko nejausti, todėl kraujospūdis turėtų būti tikrinamas reguliariai – namuose bei vizitų pas gydytoją metu”, – pabrėžia E. Puskunigytė.
Praktiniai patarimai, kaip sau padėti
Vasarą svarbu neignoruoti savijautos pokyčių. „Karštis plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis mažėja. Dėl šios priežasties vasarą vartojamų vaistų dozės gali būti koreguotinos. Vis dėlto, žemesni kraujospūžio rodikliai nereiškia, kad pacientai turėtų patys priimti sprendimus dėl gydymo. Viena dažniausių klaidų vasarą – pastebėjus sumažėjusį kraujospūdį visiškai nutraukti vaistų vartojimą. Toks elgesys gali sukelti nekontroliuojamus kraujospūdžio svyravimus”, – pabrėžia šeimos gydytoja Edita Puskunigytė.
Praktiniai žingsniai: reguliariai matuoti kraujospūdį ir vesti dienoraštį, užtikrinti pakankamą skysčių ir druskos vartojimą pagal gydytojo nurodymus, vengti ilgo buvimo stipriame karštyje ir intensyvaus fizinio krūvio pačiame dienos karštyje. Jei kraujospūdžiui nukritus padeda skysčiai ar druska, tai gali būti laikina priemonė, tačiau „Nukritus kraujospūdžiui gali padėti skysčiai, druska ar stipri kava, tačiau svarbu stebėti savijautą ir neignoruoti simptomų. Galvos svaigimas, skausmas, silpnumas, širdies plakimas ar dusulys kartais nurašomi karščiui, nors gali rodyti reikšmingus kraujospūdžio pokyčius – dėl to bet kokius pasikeitimus naudinga aptarti su savo gydytoju”, – primena gydytoja. Esant stipriems simptomams būtina skubi medicininė pagalba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.