Vitamino D trūkumas yra itin paplitusi problema – tyrimais nustatyta, kad daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje susiduria su šio svarbaus vitamino stygiumi. Šis vitaminas atlieka lemiamą vaidmenį ne tik stiprinant kaulus, bet ir užtikrinant tinkamą imuninės bei nervų sistemų veiklą. Be to, vitamino D stoka siejama su įvairiais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip osteoporozė, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir netgi psichikos sutrikimais, įskaitant depresiją, kurios dažnumas Lietuvoje nuolat auga.
Šeimos gydytoja Raimonda Lukminė pabrėžia, kad vitaminą D svarbu palaikyti visus metus, tačiau ypač žiemos mėnesiais, kai trūksta saulės spindulių – pagrindinio šio vitamino natūralaus šaltinio. Lietuvoje dažnai žiemą vyrauja apniukę, pilki orai, todėl natūralus vitamino D gamybos procesas odoje sulėtėja, o organizmo atsargos sparčiai mažėja.
Kaip atpažinti vitamino D trūkumą?
Vitamino D stoka dažnai pasireiškia gana subtiliais simptomais, kuriuos žmonės gali net nepastebėti arba palaikyti kitų sveikatos sutrikimų požymiais. Dažniausi simptomai yra nuovargis, silpnumas, prasta nuotaika, miego sutrikimai, raumenų mėšlungis naktį, sąnarių skausmai. Šeimos gydytoja pažymi, kad jaunų žmonių skundai dėl nuovargio ar blogos emocinės būklės vis dažniau siejami su vitamino D trūkumu, tačiau pacientai dažnai linkę šiuos požymius interpretuoti kaip pervargimo ar streso rezultatus.
Taip pat vitamino D stygius gali būti susijęs su tam tikromis lėtinėmis ligomis ir būklėmis. Pavyzdžiui, nutukimas mažina vitamino pasisavinimą, nes vitaminas „įstringa“ riebaluose, todėl organizmas jo mažiau įsisavina. Lėtinės virškinimo trakto ligos, inkstų sutrikimai taip pat prisideda prie vitamino D trūkumo. Be to, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, steroidai ar cholesterolio kiekį mažinantys preparatai, mažina šio vitamino kiekį organizme. Amžius, pasak gydytojos, taip pat lemia silpnesnį vitamino D pasisavinimą.
Kiek vitamino D reikia ir kaip jį gauti?
Gydytoja rekomenduoja suaugusiam žmogui kasdien suvartoti apie 1000 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D. Šį kiekį galima gauti tiek per maistą, tiek papildus. Natūraliai vitamino D yra lašišoje, menkėje, tune, upėtakyje, taip pat kai kuriuose grūduose, pieno produktuose ir grybų rūšyse. Vis dėlto dažniausiai maistas nesuteikia pakankamo vitamino D kiekio – vos apie 10 procentų rekomenduojamos dienos normos, todėl papildai tampa būtinybe, ypač žiemos sezonu.
Svarbu neužmiršti, kad vitamino D vartojimas turi būti tinkamai kontroliuojamas. „Daugelis pacientų mano, kad pakaks vartoti vitaminą keletą savaičių, o paskui galima vėl gyventi kaip įprasta. Tačiau taip nėra – labai svarbu papildyti vitamino D atsargas tinkamu laiku ir stebėti jo kiekį kraujyje,“ – pabrėžia R. Lukminė. Kai kuriais atvejais, ypač esant dideliam trūkumui, gali būti reikalingi stipresni receptiniai preparatai, kurių dozės siekia iki 50 000 TV.
Prevencija – geriausia apsauga
Nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė dalijasi asmenine patirtimi ir ragina žmones tikrinti sveikatą reguliariai, dar prieš iškilus rimtiems simptomams. Ji pabrėžia, kad prevencija yra kur kas geresnis sprendimas negu komplikacijų gydymas. Pasak jos, nors kartais žmogus gali ignoruoti ankstyvus organizmo signalus, svarbu žinoti, kad vitaminas D yra svarbus emocinei ir fizinei sveikatai, ir jo trūkumas gali paveikti nuotaiką, energijos lygį bei bendrą savijautą.
Gydytojos rekomendacijos ir asmeninės patirtys rodo, kad rūpinimasis savo sveikata turi būti nuolatinis procesas, o ne reaguoti tik esant ligai. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, subalansuota mityba, saulės spindulių poveikio išnaudojimas bei tinkamas papildų vartojimas leidžia išlaikyti pakankamą vitamino D lygį ir užkirsti kelią daugeliui su tuo susijusių sveikatos problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.