Visoje Europoje širdies ir kraujagyslių ligos sudaro apie pusę visų mirčių, o Lietuvoje sergamumo rodikliai yra vieni didžiausių senajame žemyne. Tokius faktus primena Pasaulinė širdies diena ir specialistų įspėjimai: liga ne tik dažnai baigiasi mirtimi, bet ir vis dažniau užklumpa jaunesnius žmones. Svarbiausia žinia — prevencija veikia, todėl veikti reikia nedelsiant.
Rizikos veiksniai ir ankstyva diagnostika
Širdies ligų rizikos veiksnių yra daug — kardiologai jų nurodo iki 25. Dalis jų susiję su gyvenimo būdu, dalis priklauso nuo genetikos ar lėtinių ligų. Todėl esminė medicininė rekomendacija yra ne laukti simptomų, o reguliariai tikrinti sveikatą.
„Kardiologai išskiria dvi pacientų grupes: vieniems jau diagnozuota vienokia ar kitokia širdinė liga ir paskirtas medikamentinis gydymas, o kiti tiesiog turi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius. Kadangi šie veiksniai yra aktyvūs, tai net jokių nusiskundimų neišsakantys žmonės privalo nuolatos tikrintis. Nuo 20 metų amžiaus kiekvienam rekomenduojame kartą per metus pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje. Nesant jokių pakitimų, tai galime daryti rečiau, kas penkerius metus. Pajutus širdies maudimą ar permušimus, liga jau gali būti išsivysčiusi, todėl ją diagnozuoti privalome tada, kai išorinių simptomų galbūt net nesimato“, – teigia R. Kubilius.
Pagrindiniai rizikos veiksniai ir paprasti sprendimai
Trys svarbiausi rizikos veiksniai yra arterinis kraujospūdis, padidintas cholesterolio kiekis ir rūkymas. Tai reiškia, kad daugumą rizikų galima veiksmingai koreguoti paprastais kasdieniais sprendimais: mesti rūkyti, didinti fizinį aktyvumą ir koreguoti mitybą.
„Esminiai patarimai yra paprasti: nerūkyti, kasdien bent pusvalandį būti fiziškai aktyviam ir per dieną suvalgyti 400 gramų vaisių ir daržovių, kas Lietuvoje, ypač rudens sezonu, įgyvendinama tikrai nesunkiai. Yra Europos šalių, kuriose širdies problemos nebesukelia tiek mirčių, o pirmąją vietą jau užleidžia onkologiniams sutrikimams. Vadinasi, net ir rizikos veiksniai įveikiami, tuo tereikia susirūpinti“, – neabejoja kardiologas.
Mityba, papildai ir atsargumas
Gyvenimo būdo pokyčiai turi būti kompleksiški: sumažinti riebalų ir cukraus vartojimą, riboti alkoholį, didinti daržovių ir sveikųjų riebalų (alyvuogių, žuvies, riešutų) dalį. Vaistininkai ir specialistai pataria atkreipti dėmesį ir į papildus bei jų tarpusavio sąveiką.
„Pasirinkus tinkamą gyvenimo būdą, reguliariai sportuojant, sveikai maitinantis, nuolat kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolį bei cukraus kiekį kraujyje galima ženkliai pagerinti savo sveikatą. Valgiaraštyje turi būti riešutų, avokadų, žuvies produktų, alyvuogių ir kokoso aliejaus, ląstelienos turinčių produktų. Širdies raumenį pastiprintų gudobelių ekstraktas su magniu bei kofermentu Q10 “, – pasakoja sveikatos ekspertė.
Tačiau svarbu suprasti, kad per didelis tam tikrų mineralų suvartojimas gali būti žalingas: „Pavyzdžiui, stiprinant širdį reikia tiek magnio, tiek kalio, ir žmonės, susirūpinę sveikata, nei vieno jų nevengia. Bet per didelis kalio kiekis organizmui atneš žalą, todėl nutinka taip, jog žmogus bando apsisaugoti, o galiausiai sau pakenkia. Kraujotakos sistema labai sudėtinga – jai reikia subalansuotos pagalbos, bet to siekiant be gydytojo ar vaistininko pagalbos atsiranda ir preparatų suderinamumo pavojus, galintis pakenkti kitiems organams“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ specialistė.
Požiūris lemia gydymo sėkmę
Nors išeminė širdies liga dažnai negali būti visiškai išgydoma, ją galima sustabdyti ir kontroliuoti. Esminis skirtumas tarp sėkmės ir ligos progresavimo — paciento požiūris į gydymą ir prevenciją. Statistikos pavyzdys: 2016 m. iš 41 106 mirusiųjų Lietuvoje 23 103 žuvo dėl kraujotakos sistemos sutrikimų. Tai reiškia, kad veiksmų laukas — didelis, o sprendimai — paprasti, prieinami ir veiksmingi.
Prevencija, reguliarios medicininės apžiūros ir gyvenimo būdo keitimas turi tapti prioritetu — tai ne tik pagerins gyvenimo kokybę, bet ir išgelbės gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.