Mielių infekcija, dar žinoma kaip vulvovaginalinė kandidozė arba pienligė, yra labai dažna moterų problema: apie 75 proc. moterų susiduria su ja bent kartą gyvenime, o maždaug 45 proc. patiria pasikartojančius epizodus, kartais net keturis ar daugiau kartų per metus. Nors simptomai retai būna gyvybei pavojingi, jie sukelia diskomfortą, trikdantį kasdienę veiklą ir intymų gyvenimą.
„Ši labai dažnai pasitaikanti infekcija gali užklupti dėl tam tikrų vaistų vartojimo, pernelyg didelės drėgmės, prezervatyvų ar tamponų“, – paaiškino Hanemano universiteto ligoninės, esančios Filadelfijoje, šeimos gydytoja Angelique Mason. Be to, infekcijai palankią aplinką gali sukurti stipriai kvepiančių intymios higienos priemonių naudojimas, buvimas su drėgnais drabužiais arba per daug aptemptų apatinių dėvėjimas.
Pagrindiniai simptomai
1. Tirštos, balkšvos išskyros, primenančios varškę. Tai vienas labiausiai atpažįstamų požymių: išskyros paprastai būna bekvapės, tirštos ir grūdėtos konsistencijos.
2. Skausmas be aiškios priežasties. Jei jaučiamas dirginimas arba skausmas be aiškaus paaiškinimo (pvz., ne po trinties ar aktyvumo), verta apsilankyti pas gydytoją – tai gali būti pienligės signalas.
3. Aštrus skausmas šlapinantis. Kai infekcija sukelia uretros arba makšties prieangio dirginimą, šlapinimasis gali tapti skausmingas ir verčiantis vengti skysčių vartojimo.
4. Niežėjimas išorinių ir vidinių lytinių organų srityje. Intensyvus niežėjimas yra dažnas ir varginantis simptomas, kuris ypač stiprėja drėgnoje aplinkoje.
5. Deginimo pojūtis lytinio akto metu. Šis simptomas sumažina lytinį komfortą ir kartais gali būti perduodamas partneriui, jei nenaudojama apsauga.
Priežastys, gydymas ir prevencija
Mielių peraugimą gali skatinti ir tam tikros sąlygos: antibiotikų vartojimas, nėštumas, aukštas cukraus kiekis kraujyje (cukrinis diabetas), susilpnėjusi imuninė sistema, hormoniniai pakitimai ir prasta intymi higiena naudojant agresyvias arba kvepiančias priemones.
Taip pat reikšminga drėgna, šilta terpė, kuri leidžia grybeliui sparčiai daugintis.
Gydymui dažnai taikomi vietiniai priešgrybeliniai kremai ir žvakutės arba vienkartinė geriamoji priešgrybelinė tabletė, tačiau būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas vaistas. Pakartotinėms infekcijoms gali prireikti ilgesnio gydymo kurso arba profilaktinių priemonių.
Prevencija apima: dėvėti natūralių audinių apatinį trikotažą, keisti drėgnus drabužius kuo greičiau, vengti abortyvių intymios higienos priemonių, kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir nevartoti antibiotikų be būtinybės. Jei partneris turi simptomų, gali reikėti kartu gydyti arba aptarti apsaugos priemonių naudojimą.
Jei pasireiškia karščiavimas, stiprus pilvo ar dubens skausmas, gausios, nemalonaus kvapo išskyros ar jei simptomai kartojasi dažnai, būtina kreiptis į ginekologą arba gydytoją, kad būtų atmestos kitos infekcijos ar komplikacijos.
Reguliarus simptomų fiksavimas, gydytojo rekomendacijų laikymasis ir tinkama intymi higiena padeda kontroliuoti ligos eigą ir sumažinti pasikartojimų skaičių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.