Protarpinis badavimas pastaraisiais metais sulaukė daug dėmesio kaip priemonė svoriui mažinti ir bendram savijautos pagerinimui. Tradicijos, kai tam tikromis dienomis ar sezonais buvo susilaikoma nuo maisto, egzistuoja seniai, tačiau šiuolaikinis 16/8 ar kiti protarpinio badavimo modeliai yra laikomi pasiteisinusiais tik tam tikromis sąlygomis. Dietologas Edvardas Grišinas įspėja, kad nors tam tikras laiko tarpas be maisto organizmui yra naudingas, griežtas ir ilgas badavimas toli gražu nėra tinkamas visiems.
Protarpinio badavimo esmė ir nauda
Protarpinis badavimas dažniausiai reiškia valgymo ir nevalgymo intervalus: populiariausias modelis – 8 valandų valgymo langas ir 16 valandų pauzė. Pagrindinė idėja – sumažinti dienos metu suvartojamų kalorijų kiekį ir taip pasiekti kalorijų deficitą, skatinantį svorio mažėjimą. Kaip sako specialistas: „– Taip, veiksminga priemonė mažinti svoriui, jei žmogus patiria kalorijų deficitą.“ Visgi tai nėra stebuklinga priemonė: svarbu ne tik kada, bet ir ką valgote per leidžiamą laiką.
Kam protarpinis badavimas tinka, o kam – ne
Grišinas pabrėžia, kad dabartinis gyvenimo būdas dažnai skatina persivalgymą ir neaktyvumą: „– Mes tikrai dabar esame labiau linkę sėdėti, daug valgyti, būti neaktyvūs.“ Dėl to tam tikra laiko tarpo be maisto praktika gali padėti atkurti reguliarų valgymo ritmą ir sumažinti naktinį užkandžiavimą. Tačiau jis akcentuoja ribas: žmonėms su virškinamojo trakto ligomis, uždegiminėmis žarnyno būklėmis, dirgliosios žarnos sindromu, onkologiniais susirgimais ar rimtomis metabolinėmis ligomis protarpinis badavimas gali būti netinkamas arba net kenksmingas.
Praktiniai patarimai ir rizikos
Protarpinis badavimas yra efektyvus tik tada, jei žmogus išlaiko pakankamą maistinių medžiagų kiekį ir nevengia būtinos mitybos. Grišinas ragina neperlenkti lazdos: „– Kiekviena mitybos intervencija turėtų būti prižiūrima mitybos specialistų, dietologų, nes galima prisidaryti rimtų bėdų.“ Po ilgesnių iškrovų dienų rekomenduojama palaipsniui grįžti prie įprasto maisto – pradėti nuo skysčių, lengvesnių produktų ir tik po to – sudėtingesnio maisto, kad nebūtų tulžies ar virškinimo problemų.
Be to, nemažai mitų apie „toksinų išsivalymą“ ar staigią ląstelių naikinimo naudą Grišinas laiko perdėtais. Organizmas turi savo detoksikacijos mechanizmus, kuriuos atlieka kepenys ir inkstai, o ląstelių atsinaujinimas nėra unikalus badavimui – tai vyksta nuolat. Tyrimai dažnai yra atlikti su gyvūnais, todėl žmogui pritaikyti rezultatus reikia atsargiai.
Apibendrinant, protarpinis badavimas gali būti naudinga priemonė svorio kontrolėje ir valgymo ritmo korekcijoje, tačiau jis nėra universalus sprendimas. Prieš pradedant verta pasitarti su specialistu ir įvertinti savo sveikatos būklę bei mitybos tikslus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.