Smegenų augliai gali pasireikšti labai įvairiai – tiek pagal lokalizaciją, tiek pagal simptomus. „Simptomai priklauso nuo auglio padėties”,— teigė neurochirurgas Theodore Schwartz. Todėl labai svarbu nepraleisti nuolatinių ar progresuojančių negalavimų ir laiku kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje išskiriame dažniausiai pasitaikančius požymius, paaiškiname jų biologinį pagrindą ir nurodome, kada verta sunerimti.
Pagrindiniai požymiai
1. Traukuliai. Traukuliai – vienas dažniausių smegenų auglių simptomų. Auglys gali dirginti aplinkinius smegenų audinius ir sukelti nenormalius elektrinius reiškinius, kurie pasireiškia konvulsijomis arba lokalizuotais trūkčiojimais veide ar galūnėse. Net pavieniai traukuliai be aiškios priežasties turėtų būti išsamiai ištiriami.
2. Nerangumas ir koordinacijos sutrikimai. Jei staiga atsiranda problemų valdant smulkiąją motoriką, sunku užsegti sagą, lipti laiptais arba pasikeičia eisena, tai gali rodyti smegenų sričių, atsakingų už judesių planavimą ir koordinaciją, pažeidimą. Tokie sutrikimai dažnai progresuoja palaipsniui ir juos stebėti galima ilgesnį laiką.
3. Kūno dalių nutirpimas ar nejautra. Vietinis nutirpimas, tirpimo pojūtis ar net raumenų silpnumas gali atsirasti, kai auglys spaudžia jautrias jutimo takų sritis arba smegenų kamieno sritį. Tokie simptomai gali būti periodiški arba nuolatiniai ir dažnai rodo, kad pažeidimas yra konkrečioje smegenų vietoje.
4. Atminties ir mąstymo pokyčiai. Pokyčiai pažinimo funkcijose, sprendimų priėmimo sunkumai, susiorientavimo sutrikimai ar asmenybės pokyčiai – visi šie požymiai gali lydėti smegenų auglius. Radikalios transformacijos, kaip dažnai vaizduojama filmuose, nėra kasdienybė, tačiau subtilūs pažinimo sutrikimai gali būti pirmasis signalas.
5. Pykinimas ir vėmimas. Pykinimas, ypač kartu su galvos svaigimu ar apetito sumažėjimu, gali atsirasti dėl padidėjusio intrakranijinio spaudimo. Jei tokie simptomai tęsiasi be aiškios priežasties, verta atlikti neurologinį įvertinimą.
6. Regos sutrikimai. Bet koks regėjimo pablogėjimas, dvigubas matymas, regos lauko praradimas ar „auros“ pojūčiai akyse turėtų būti vertinami rimtai. Regos sutrikimai dažnai susiję su auglių lokalizacija ties užpakaline smegenų dalimi arba optinių kelių zonomis.
Diagnozė ir gydymo galimybės
Diagnozei nustatyti naudojami vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija (KT, MRT), taip pat EEG, neurologinis ištyrimas ir kartais biopsija. „Dauguma auglių atsiranda be jokios priežasties ir dar nėra nustatyti jokie rizikos faktoriai. Žinome tik tiek, kad vaikams ir vyresniems nei 60 metų žmonėms yra didesnė tikimybė susidurti su šia problema. Tačiau smegenų auglys gali atsirasti bet kam”,— teigė Theodore Schwartz.
Gydymas priklauso nuo auglio tipo, dydžio ir lokalizacijos: tai gali būti chirurginis šalinimas, radioterapija, chemoterapija arba medikamentinis simptominis gydymas (pvz., antiepileptikai traukuliams kontroliuoti). Maži arba gerybiniai augliai kartais tiesiog stebimi periodiškai, jei jie nesukelia simptomų.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu simptomai – traukuliai, naujai atsiradęs ar progresuojantis regos sutrikimas, nuolatinis pykinimas, nauji motorikos pokyčiai ar nuolatinis atminties sutrikimas – pasireiškia be aiškios priežasties, nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją arba neurologą. Ankstyva diagnostika pagerina gydymo galimybes ir leidžia laiku suvaldyti komplikacijas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.