Viena iš efektyviausių priemonių gerai savijautai ir širdies sveikatai palaikyti – fizinis aktyvumas. Tai patvirtina ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) darbuotojai, kurie kiekvieną penktadienį pietus iškeičia į aktyvų bėgiojimą šalia Neries upės.
Šūkiu „Išvėdink įtampą“ teatras visą praėjusį mėnesį kvietė savo kolektyvą ir vilniečius atsikratyti susikaupusio streso bei rūpintis širdies sveikata. LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pasakojo, jog atšilus orams, su kolegomis sugalvojo akciją, kviečiančią pietų sumuštinius iškeisti į judėjimą gryname ore.
„Kad ir trumpai, 30 minučių, bet pajudėkime! Atšilus orams, norime įvesti naują tradiciją. Be to, kartu – smagiau!“, – sakė J. Sakalauskas, pabrėždamas, kad judėjimas padeda mažinti stresą.
„Būsime sveikesni, ir, svarbiausia, mažinsime stresą, nes stresas ir kortizolio kiekis kraujyje ypatingai mažina sprendimų priėmimo kokybę ir bendro darbo rezultatus“, – kalbėjo J. Sakalauskas.
Sveikata – kasdienio krūvio iššūkis
LNOBT gydytoja laringologė Austėja Pečeliūnienė teigė, jog dirbdama su balso ir baleto atletais mato, kad šie žmonės patiria didelį emocinį bei fizinį krūvį. „Tikrai pasitaiko tokių akimirkų, kai darbuotojai ateina pasimatuoti kraujospūdžio, pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje. Dideliems krūviams pakelti reikalinga organizmo sveikata visomis prasmėmis“, – teigė A. Pečeliūnienė.
LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja, žmogiškųjų išteklių departamento vadovė Inga Navickienė atkreipė dėmesį, kad teatre svarbiausia yra emocinis klimatas, o po kelerius metus trukusios pandemijos daug kas pasikeitė. „Po pandemijos esame išvarginti, pasiilgę bendravimo, o judėjimas yra sveikata. Man tai labai svarbu, nes sportuoju visą gyvenimą“, – kalbėjo moteris.
I. Navickienė pabrėžė, jog labai svarbi yra profilaktika, tad kartą per metus būtina pasitikrinti širdies būklę, atlikti išsamius kraujo bei kitus tyrimus. „Galiu pasakyti, jog kaip 3 anūkų močiutei, visi mano parametrai tikrai yra geri.
Bet, kad nebūtų daugiau problemų – sąnarių, širdies – reikia judėti“, – teigė I. Navickienė.
Kardiologės įspėjimas: kodėl cholesterolis toks svarbus?
Gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė priminė, jog gegužę minimas širdies nepakankamumo mėnuo, todėl tokios akcijos visiems primena apie tai, kad labai svarbu nuolat rūpintis savo širdies ir kraujagyslių sveikata.
„Fizinis aktyvumas visada yra sveikintinas ir aš labai gerbiu darbdavius, kurie daro mankštos pertraukėles. Yra tokių įmonių, kurių vadovai rekomenduoja padaryti 10 minučių pertraukėles ir pasportuoti, pasimankštinti. Kiekvienas mūsų žingsnis, tai žingsnis į ilgesnį gyvenimą“, – kalbėjo gydytoja G. Radauskaitė.
Statistikos duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nustatyta, kad ir cholesterolio kiekio rodikliai lietuvių kraujyje yra vieni didžiausių Europoje.
„Cholesterolio kiekį kraujyje turėtų žinoti kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo amžiaus. Jį reikia mažinti nepriklausomai, žmogus turi rizikos veiksnių, ar ne“, – perspėjo kardiologė. Pagal rekomendacijas, net ir visiškai sveikiems žmonėms, neturintiems jokių rizikos veiksnių, rekomenduojamas mažojo tankio arba „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje yra mažiau nei 3 milimoliai litre.
Geruoju ir bloguoju: cholesterolio balansas
Pacientams, kuriems mažojo tankio cholesterolis sumažintas bent 1 milimoliu litre, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti net 20 procentų. „Tai yra labai daug. Išvengti tokių ligų, kaip miokardo infarktas arba insultas, galėtume, jei pacientai reguliuotų savo cholesterolį. Galbūt tuomet turėtume mažiau nuo miokardo infarkto mirusių jauno amžiaus žmonių“, – kalbėjo kardiologė.
Pasak gydytojos, svarbu žinoti, kad cholesterolis gali būti „blogas“ ir „geras“, ir kiekvienas jų atlieka skirtingas funkcijas organizme. „Cholesterolis nėra ta medžiaga, kuri yra tik žalinga. Jo mums reikia hormonų apykaitoje ir gamyboje. Taip pat cholesterolis dalyvauja ląstelių procesuose, tad mes turime gauti energijos, būti aktyvūs. Cholesterolis svarbus ir pasisavinant riebaluose tirpius vitaminus, dėl to negalime sakyti, kad tai tik bloga medžiaga, tačiau perteklius – tikrai kenkia“, – perspėjo G. Radauskaitė.
Ypač susirūpinti turėtų vyresni nei 45 metų vyrai ir vyresnės nei 55 metų moterys, nes šiame amžiuje padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Medikė įspėjo, kad kraujo riebalų disbalansas, vadinamas dislipidemija, gali pasireikšti įvairiame amžiuje, netgi – vaikams, nes dažnai būna paveldimas.
„Lietuvoje daugiau kaip 80 procentų piliečių turi cholesterolio apykaitos sutrikimų. Tai nereiškia, kad kiekvienam pacientui, kuriam jį nustatome, reikia gydymo, tiesiog reikėtų pagalvoti apie gyvenimo būdo keitimą: didinti fizinį aktyvumą, galbūt, naudoti papildus, mesti rūkyti, vartoti mažiau alkoholio ir sutvarkyti savo mitybą. Cholesterolio apykaitą labai veikia ir stresas“, – dėstė kardiologė G. Radauskaitė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.