Nutukimas ir antsvoris yra rimtos sveikatos problemos, kurios didina įvairių lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai bei II tipo diabetas, išsivystymo riziką. Vis dėlto naujausi moksliniai tyrimai parodo, kad riebalai nėra vien tik neigiamas veiksnys: tam tikros riebalų rūšys gali turėti teigiamą poveikį svorio mažinimui ir organizmo energijos balansui.
Riebiųjų audinių rūšys – baltieji ir rudieji riebalai
Žmogaus organizme yra du pagrindiniai riebalų tipai – baltieji ir rudieji riebalai. Baltieji riebalai kaupia energiją ir dažniausiai kaupiasi problemai tapusiuose kūno vietose – pilvo srityje, klubuose. Šių riebalų perteklius dažnai lemia nutukimą, kuris yra medicininiu požiūriu žalingas organizmui. Priešingai, rudieji riebalai yra vadinami „geraisiais“ riebalais, nes jie energiją, sukauptą ląstelės viduje, paverčia šiluma. Tai leidžia kūnui efektyviai šildytis, ypač šaltuoju metų laiku, taip deginant daug kalorijų.
Moksliniai duomenys rodo, kad aktyvavus rudųjų riebalų audinį, galima sudeginti net iki 3400 kilokalorijų per parą – tai kone dvigubai viršija vidutinį žmogaus paros kalorijų suvartojimą. Toks energijos suvartojimas yra itin naudingas kovojant su antsvoriu, nes organizmas fiziologiškai nesipriešina energijos trūkumui, jeigu ji sudeginama rudųjų riebalų audinio dėka.
Naujagimių ir suaugusiųjų riebalų skirtumai
Naujagimiai ir tam tikri žiemos miegu miegantys gyvūnai, pavyzdžiui, rudieji lokiai, turi daug rudųjų riebalų, kas leidžia jiems išgyventi žiemą. Suaugusiems žmonėms rudųjų riebalų kiekis yra žymiai mažesnis, be to, jie dažnai būna neaktyvūs. Visgi naujausi tyrimai rodo, kad yra galimybė šiuos riebalus pagausinti ir jų aktyvumą stimuliuoti, taip potencialiai prisidedant prie svorio mažinimo.
Kaip aktyvuoti rudusiuosius riebalus?
Vienas iš natūralių būdų aktyvuoti rudus riebalus yra poveikis šaltuoju oru. Kai kūnas jaučia šalčio poveikį, nervų sistema skatina rudųjų riebalų daugėjimą ir aktyvumą, taip skatinant energijos deginimą šilumos gamybai.
Tačiau besišildant šiltose patalpose tokia galimybė ne visada prieinama, be to, žiemos laikymas be centrinio šildymo nėra praktiškas ir saugus variantas.
Kitas būdas – farmacijos mokslas ieško medikamentų, kurie galėtų imituoti nervų sistemos signalus, aktyvinančius rudųjų riebalų veiklą. Tačiau dabartiniai vaistai kelia tam tikrą širdies ir kraujagyslių sistemai pavojų, todėl šiai sričiai reikia daugiau tyrimų.
BMP8b molekulės atradimas ir perspektyvos
Kembridžo universiteto mokslininkai identifikavo BMP8b molekulę, kuri vaidina svarbų vaidmenį rudųjų riebalų aktyvavime. Didelis šios molekulės kiekis buvo pastebėtas pelėse, laikytose šaltyje, o jos panaudojimas gali padidinti rudųjų riebalų kiekį ir jų aktyvumą tiek gyvūnų, tiek potencialiai žmonių organizmuose. Eksperimentuose su pelėmis, naudojant genų inžineriją, BMP8b molekulės koncentracija baltuosiuose riebaluose buvo padidinta iki rudųjų riebalų lygio, o tai leido paversti baltuosius riebalus aktyvesniais „rudaisiais“. Be to, šis procesas skatino kraujagyslių ir nervų tinklo plėtrą riebaliniame audinyje, kas yra svarbu efektyviam rudųjų riebalų funkcionavimui.
Mokslininkai tiki, kad šis atradimas suteikia naują viltį kovojant su nutukimu ir susijusiomis ligomis, nes BMP8b gali būti panaudota kaip vaistas, kuris skatintų rudųjų riebalų veiklą ir taip padėtų efektyviau deginti kalorijas. Taip pat svarbu, kad BMP8b yra žmogaus organizme, todėl jos panaudojimas medicinoje yra perspektyvus, nors reikalingi tolimesni testavimai ir tyrimai.
Šie atradimai leidžia suprasti, kad ne visi riebalai yra žalingi – rudieji riebalai atskleidžia naujas galimybes sveikatai ir lieknėjimui, kurios gali pakeisti požiūrį į riebalus bei mitybą ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.