Lietuvos keliuose vis gausėja vyresnių nei 80 metų vairuotojų, o diskusijos apie saugumą ir tam tikrų papildomų taisyklių poreikį nuolat suaktyvėja po skaudžių eismo įvykių. Šiuo metu pagrindinis mechanizmas, užtikrinantis, kad garbaus amžiaus asmenys galėtų saugiai dalyvauti eisme, yra periodinės medicininės patikros. Tačiau kyla klausimas: ar sveikatos vertinimo pakanka, ar reikėtų atnaujinti ir vairavimo žinių bei gebėjimų patikrinimus?
Skaičiai ir praktika
„Regitros“ duomenimis, šiuo metu teisę vairuoti turi apie 21 tūkst. žmonių, kuriems yra 80 metų ar daugiau, o 90 metų ir vyresnių vairuotojų yra kiek daugiau nei 700. Tai nėra menka dalis, o statistika taip pat rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės aktyviai naudojasi galimybe mokytis ir laikyti egzaminus: pernai buvo priimta daugiau nei 144 tūkst. praktikos egzaminų, o vyresni asmenys sėkmingai įveikė praktikos bandymus.
Sveikatos patikros sistema ir jos ribos
Oficiali pozicija šiuo metu pabrėžia, kad esminis kriterijus yra sveikatos būklė: „Nėra duomenų, kad tam tikra amžiaus grupė būtų žymiai mažiau kompetentinga nei kiti vairuotojai dėl žinių stokos – periodinė medicininė patikra jau leidžia laiku reaguoti į galimus gebėjimų pokyčius. Bet kokios papildomos priemonės gali būti svarstomos tik įvertinus mokslinius tyrimus ir kitų šalių gerąją praktiką. Visgi, pasitaikantys skaudūs įvykiai keliuose rodo, kad šis klausimas yra atviras ir diskusijos neturėtų būti uždarytos”, – įvardijo ministerijos atstovai.
Taip pat akcentuojama Regitros pozicija: „Geras regėjimas ir greita reakcija būtini kiekvienam vairuotojui, tačiau jie nebūtinai priklauso nuo metų, todėl vertinti reikia ne amžių, o sveikatos būklę. Visiems vairuotojams taikomos vienodos sąlygos laikyti egzaminus ir turėti teisę vairuoti. Vairuotojo medicininė pažyma turi galioti nuolat, o ne tik keičiant vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojai iki 65 metų sveikatą turi pasitikrinti kas dešimt metų, nuo 65 iki 80 metų – kas penkerius metus, o 80 metų ir vyresni – kas dvejus metus.
Taigi, kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau jo sveikata yra tikrinama. Po vizito pas gydytoją nieko daugiau daryti nereikia: „Regitra“ pažymos duomenis gauna automatiškai”, – komentavo pašnekovė.
Ar amžius turėtų lemti papildomus reikalavimus?
Policijos atstovai primena, kad eismo įvykių analizė turi būti kompleksinė: svarbu atsižvelgti į vairuotojų skaičių, nuvažiuojamą atstumą ir konkrečių pažeidimų pobūdį. Kaip pažymėta, „Pažymėtina, kad vairavimo gebėjimai ir asmens sveikatos būklė yra individualūs. Vieni vyresnio amžiaus asmenys gali išlaikyti gerus vairavimo įgūdžius ir gebėjimą saugiai dalyvauti eisme, o tam tikrų sveikatos ar vairavimo gebėjimų problemų gali turėti ir gerokai jaunesni vairuotojai.”
Vis dėlto ekspertai ir pareigūnai ragina neatsisakyti diskusijos: reikalingi moksliniai tyrimai, palyginamoji analizė su kitų šalių praktika ir galimybė taikyti tikslines prevencines priemones – pavyzdžiui, dažnesnes patikras tiems, kam nustatomi rizikos veiksniai, arba savanoriškus atnaujinimo kursus vyresnio amžiaus vairuotojams.
Rekomendacijos ir prevencija
Siekiant išlaikyti mobiliškumą ir saugumą, siūloma derinti medicininį vertinimą su informavimo kampanijomis, savanoriškais KET atnaujinimo kursais ir praktinių gebėjimų tikrinimo galimybėmis. Tokios priemonės leistų palaikyti pagyvenusių žmonių savarankiškumą ir tuo pačiu sumažinti kelių eismo rizikas.