Sveikatos sektoriuje vis dažniau aptariamas vienašalis reiškinys: gydytojai dirba keliose vietose, užsibūna per ilgai ir rizikuoja išdegti, o pacientai vis dažniau su skundais susiduria eilėse. Nuo 2027 metų įsigalios Europos Sąjungos Skaidraus atlygio direktyvos nuostatos, pagal kurias darbdaviai turės teikti duomenis apie apmokėtą darbo laiką valandomis, ir tai atveria galimybę geriau matyti faktinį medikų darbo krūvį.
Duomenų rinkimas nuo 2027 m. ir atsakomybės ribos
Nuo 2027 m. „Sodra“ rinks duomenis apie darbuotojų darbo laiką valandomis ir sudarys ataskaitas, kurios bus prieinamos atsakingoms institucijoms. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gaus prieigą prie šių duomenų ir galės juos naudoti darbo teisės pažeidimų prevencijai bei kontrolei. Tuo pačiu metu Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad neturi plano aktyviai naudoti šių duomenų profesiniams patikrinimams, o rinkimo iniciatyva siejama su direktyvos įgyvendinimu.
Teisinis kontekstas: etatai, valandos ir poilsio laikas
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojo darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą, paprastai negali viršyti 60 valandų per savaitę. VDI pabrėžia: „Pagal DK įtvirtintus maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, darbuotojai per kelias pareigybes (darbovietes) gali dirbti ne daugiau kaip 60 val. per savaitę. Taigi kitu atveju tai jau būtų teisės aktų pažeidimo rizika.” Praktikoje tai reiškia, kad pats etatų skaičius (pvz., daugiau nei 1,5 etato) nėra automatinis pažeidimas – vertinamas faktiškai dirbtas laikas ir ar užtikrinamas minimalus poilsio laikas.
Pasekmės pacientams ir siūlomi sprendimai
Gydytojų perdegimas ir darbų susidengimas kelia tiesioginę riziką pacientų prieinamumui ir paslaugų kokybei: jeigu specialistai sumažins darbų skaičių, eilės gali dar pailgėti, bet ilguoju laikotarpiu mažės rizika dėl klaidų ir išeikvoto darbo potencialo. Europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipia dėmesį į galimus piktnaudžiavimo atvejus, kai medikai „prirašomi” prie kelių įstaigų tik tam, kad jos išlaikytų licencijas; jis siūlo atlikti auditą ir peržiūrėti licencijavimo tvarką.
Profesinės organizacijos ragina reglamentuoti darbo krūvius ir užtikrinti, kad atlygis už norminį darbą būtų adekvatus, o ne versti specialistus dirbti kelis ketvirtadalius etatų. Kaip pažymėjo ministras: „reikalingas tam tikras tikslesnis sveikatos priežiūros darbuotojų darbo reglamentavimas” ir būtina sudaryti sąlygas, kad įstaigos turėtų lėšų pilnai samdyti darbuotoją, o ne juos dalinti po mažus etatus.
Galiausiai, sprendimai turi būti kompleksiški: ataskaitų rinkimas suteiks duomenų analizėms, VDI – galimybę reaguoti, tačiau esminė atsakomybė išlieka darbdaviams už darbo organizavimą ir darbuotojų saugumą. Ilgalaikė išeitis – geresnė darbo jėgos planavimo politika, skaidresnė licencijavimo praktika, didesni atlyginimai ir aiškūs darbo krūvio norminimai, kurie apsaugotų ir medikus, ir pacientus.
„Ministerija nemedžioja gydytojų, nesvarbu, kokiu krūviu jie dirba. Apie planą surinkti duomenis, kurių rinkti ministerija neturi noro, galimybės ir teisės, pirmąkart išgirdau iš žurnalistų, kurie išgirdo iš anoniminių šaltinių. Tokio plano nėra ir nebuvo”.