Staigus nugaros ar kaklo skausmas, dažnai vadinamas liaudiškai „susuktos“ nugaros sindromu, yra dažnai pasitaikanti ir itin nemaloni problema. Tokie skausmai atsiranda netikėtai ir gali būti tokie stiprūs, kad žmogui tampa sunku judėti bei atlikti net kasdienes užduotis. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė dalijasi patarimais, kaip atpažinti tokio skausmo priežastis, ką daryti pablogėjus savijautai, ir kaip sumažinti riziką, kad problema neišlįstų vėl.
Staigaus skausmo priežastys ir kas slypi už „susuktos“ nugaros
Dažniausiai nugaros ar kaklo skausmas atsiranda dėl staigaus netikėto judesio, intensyvaus raumenų pertempimo ar net mažo, bet nepatogaus judesio, kuris gali sukelti raumenų spazmą. Tokie skausmai dažnai pasireiškia ryte, atsibudus po miego arba po ilgo sėdėjimo, kai staiga atsistojama. Nors daug žmonių mano, kad skersvėjis ar šaltas oras tiesiogiai sukelia staigų skausmą, medicinos tyrimai to visiškai neįrodė, tačiau pastebėta, kad šaltas oras gali skatinti raumenų spazmus, ypač kaklo srityje.
Vaistininkė pabrėžia, kad už „susuktos“ nugaros dažniausiai slypi tokios medicininės būklės kaip lumbalgija – ūmus juosmens ar kitos nugaros dalies skausmas, dažnai atsirandantis dėl nepatogaus pasilenkimo, sunkaus daikto kėlimo, mažų stuburo raumenų ar raiščių mikrotraumų. Kitas dažnas skausmo šaltinis – radikulopatija, kai nervų šaknys yra suspaustos ar sudirgintos, o skausmas plinta ne tik į nugarą, bet ir žemyn koja, lydimas tirpimo ar dilgčiojimo. Taip pat svarbu įsidėmėti, kad ūmus kaklo raumenų spazmas gali visiškai apriboti galvos judėjimą, todėl būtina imtis tinkamų priemonių.
Pirmieji žingsniai skausmo atveju
Kai pajuntamas staigus ir intensyvus skausmas kakle ar nugaroje, svarbu nedelsti ir tinkamai reaguoti. Vaistininkė pataria pirmiausia nutraukti veiklą, kuri sukėlė skausmą, bei vengti staigių judesių. Svarbu nesistengti staiga išsitiesti ar ištempti, nes tai gali sustiprinti skausmą ar raumenų spazmus.
Rekomenduojama lėtai ir kruopščiai surasti tokią kūno padėtį, kurioje skausmas būtų mažiausias.
Per pirmąsias 24 valandas po skausmo pradžios naudinga šaldyti skaudamą vietą, tai gali sumažinti uždegimą ir nuskausminti. Taip pat galima vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas ar diklofenakas, kuriuos galima naudoti tiek tablečių, tiek tepalų, gelių ar pleistrų forma. Dėl skrandžio jautrumo ir kitų sveikatos ypatybių verta pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamiausios priemonės pasirinkimo.
Magnis ir B grupės vitaminai gali būti naudingi papildai, nes magnis atpalaiduoja raumenis ir mažina spazmų intensyvumą, o B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos funkciją. Po 24–48 valandų, kai ūmus uždegimas sumažėja, rekomenduojama taikyti šildymą, naudojant tepalus ar pleistrus su kapsaicinu, kamparu, mentoliu ar pipirų ekstraktu. Tačiau šias priemones reikia naudoti atsargiai, ypač jei oda yra jautri.
Fizinio krūvio reikėtų vengti pirmąją ir antrąją dieną, tačiau visiškas neveiklumas nėra naudingas. Lėtinas ir atsargus judėjimas gali skatinti kraujotaką ir padėti greičiau atsigauti.
Kaip išvengti nugaros ir kaklo skausmų ateityje
Prevencija yra geriausias būdas išvengti ne tik diskomforto, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų. Pasak vaistininkės, dažnai pasikartojantys skausmai gali būti susiję su netaisyklinga laikysena, silpnais ar pertemptais raumenimis, nutukimu ar net lėtiniu stresu. Todėl svarbu stiprinti giluminius nugaros ir pilvo raumenis, kad stuburas būtų geriau palaikomas ir mažiau apkrautas.
Be fizinio aktyvumo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į savo miego įpročius bei darbo vietos ergonomiką. Taisyklinga laikysena dirbant ir ilsintis gali ženkliai sumažinti raumenų įtampą ir skausmų tikimybę. Miegoti rekomenduojama ant nugaros arba šono, o tarp kelių laikyti pagalvėlę, kuri padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį. Kaklo skausmo atveju naudinga ergonominė pagalvė, užtikrinanti optimalų kaklo palaikymą.
Streso poveikis raumenų įtampai dažnai pamirštamas, tačiau tai yra svarbi skausmo priežasčių dalis. Meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti mažinti raumenų įtampą ir gerinti bendrą savijautą.
Tačiau, jei skausmas yra labai stiprus, nestabdomas arba jį lydi papildomi simptomai, tokie kaip silpnumas, tirpimas galūnėse, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, arba būklė nepagerėja per kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų tiksliai nustatyta diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.