Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) inicijuotas pilotinis projektas atskleidė nerimą keliančius faktus apie kosmetikos gaminių sudėtį, prieinamą Europos ekonominės erdvės vartotojams, taip pat ir Lietuvos rinkai. Šio projekto tikslas buvo patikrinti, ar įmonės, kurios importuoja, gamina ir platina kosmetikos produktus, laikosi POT (Produkto saugos taisyklių) ir REACH (Cheminių medžiagų registravimo, vertinimo, autorizavimo ir apribojimo) reglamentų reikalavimų.
Projektą koordinavo Aplinkos apsaugos agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis, siekdama užtikrinti, kad aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingų cheminių medžiagų naudojimas būtų ribojamas arba uždraustas. Per pusmetį – nuo 2023 metų lapkričio iki 2024 metų balandžio – valstybinės institucijos Lietuvoje patikrino daugiau nei 4500 kosmetikos gaminių, įvertindamos jų sudėtį pagal medžiagų katalogą.
Kenksmingos medžiagos kosmetikoje – ką svarbu žinoti?
Tikrinimų metu buvo nustatyta, kad apie 6 proc. patikrintų gaminių vis dar turi draudžiamų medžiagų, kurios yra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai. Tarp jų – perfluoroktano rūgštis (PFOA), ilgagrandės perfluorkarboksirūgštys (PFCA) bei siloksanai (D4 ir D5), kurių naudojimas kosmetikoje yra griežtai ribojamas arba visiškai uždraustas. Šios medžiagos pasižymi labai didele atkaklumu aplinkoje, kaupiasi organizmuose ir yra susijusios su sunkiais sveikatos sutrikimais.
PFOA ir PFCA yra cheminės medžiagos, kurios, nors ir veiksmingos kaip stabilizatoriai ar tepimo priemonės, pasižymi ilgalaikiu toksiškumu. Jos lėtai skyla gamtoje ir gali kauptis žmogaus organizme, keliančios riziką reprodukcinei sveikatai bei galimas kancerogenines pasekmes. Siloksanai, tokie kaip ciklopentasiloksanas (D5) bei ciklotetrasiloksanas (D4), dažnai naudojami plaukų kondicionieriuose ir kaukėse, tačiau jie taip pat kenkia vandens gyvūnijai ir gali būti toksiški žmogaus reprodukcinei sistemai.
Kokiuose gaminiuose šios medžiagos dažniausiai randamos?
Detali analizė parodė, kad pavojingos medžiagos iš esmės randamos akių makiažo priemonėse, lūpų kontūravimo gaminiuose, plaukų kondicionieriuose ir kaukėse.
Pavyzdžiui, perfluoronildimetikonas dažniausiai aptiktas lūpų produktų sudėtyje, o siloksanai – plaukų priežiūros priemonėse. Būtent šios medžiagos kelia didžiausią grėsmę, nes jos kaupiasi organizmuose ir dirgina aplinką, taip pat sukelia ilgalaikes sveikatos problemas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina vartotojus prieš įsigyjant kosmetikos gaminius visuomet detaliai perskaityti jų sudedamųjų dalių sąrašus. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į terminus, susijusius su perfluorinėmis medžiagomis ir siloksanais, ypač kai kalbama apie nuplaunamus produktus. Tokia sąmoninga vartojimo praktika padeda apsisaugoti nuo galimos žalos sveikatai ir aplinkai.
Žingsniai, kurių imasi institucijos ir vartotojai
Europos Sąjunga ir nacionalinės institucijos nuolat stiprina kontrolę kosmetikos gaminių atžvilgiu, siekdamos užtikrinti, kad rinkoje nebūtų parduodami produktai, keliantys riziką. Tokios iniciatyvos ne tik saugo vartotojus, bet ir skatina įmones atsakingai rinktis žaliavas, investuoti į naujas technologijas bei rinktis saugesnius ingredientus.
Be to, šis pilotinis projektas atskleidžia, kaip svarbu yra glaudžiai bendradarbiauti tarp šalių ir institucijų, siekiant efektyviai užkirsti kelią pavojingų medžiagų plitimui rinkoje. Vartotojų švietimas ir informuotumo skatinimas yra viena iš kertinių priemonių sveikatos apsaugai sustiprinti.
Apibendrinant, svarbu, kad kiekvienas pirkėjas būtų budrus ir atsakingas, gerai žinotų, ką deda ant savo odos ar plaukų. Tik tokiu būdu galime užtikrinti saugią kosmetikos rinką ir išsaugoti savo bei artimųjų sveikatą ilguoju laikotarpiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.