Storosios žarnos vėžys – itin klastinga liga, kurios ankstyvoji diagnostika ir prevencija gali išgelbėti gyvybę. Apie tai, kodėl vystosi ši liga, kokie yra jos simptomai ir kaip veikia prevencinės programos, pokalbis su VUL Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytoju prof. Tomu Poškumi ir gydytoja endoskopuotoja Egle Dieninyte-Misiūne.
Kas didina storosios žarnos vėžio riziką?
Prof. T. Poškus teigia, kad nėra vieno aiškaus rizikos veiksnio. Tik nedidelė dalis žmonių serga dėl paveldimų sindromų. Tačiau ligos vystymąsi dažniausiai lemia genetinių mutacijų grupė, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių: mitybos, žarnyne gyvenančių bakterijų, alkoholio vartojimo, rūkymo, aplinkos spinduliuotės ir kitų.
„Ligos vystymąsi gali lemti ir paveldimos genetinės priežastys – kai šeimoje yra sirgusių storosios žarnos vėžiu, galima įtarti genetinį polinkį sirgti šia liga“, – sako profesorius. Jis rekomenduoja pasitikrinti tiems, kieno pirmosios eilės giminaičiai yra sirgę storosios žarnos vėžiu, ir tai padaryti 10 metų anksčiau nei liga buvo nustatyta giminaičiui. Net nejaučiant simptomų, verta apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins riziką ir sudarys stebėjimo planą.
Ši liga siejama ir su vadinamuoju vakarietišku gyvenimo būdu, kuris skatina didelį kūno svorį ir neteisingus mitybos įpročius. Kuo daugiau vartojama augalinės kilmės produktų, tuo geriau organizmui. Yra duomenų, kad gausiai termiškai apdorotos ir rūkytos raudonos mėsos vartojimas didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Šalyse, kuriose mėsos vartojama mažiau, sergamumas yra retesnis.
Deja, ligos atvejų pasaulyje daugėja, o sergančiųjų amžius jaunėja. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, JAV, prevencines programas pradeda nuo 45 metų amžiaus.
Įspėjamieji simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
Pasak prof. T. Poškaus, dažniausiai simptomai susiję su tuštinimosi pasikeitimais. Jei be aiškios priežasties per mėnesį ar kelis pasikeičia įprastas tuštinimosi režimas, viduriavimas kaitaliojasi su užkietėjimu, vargina pilvo pūtimas, raižymas ar gurguliavimas, tai – rimta priežastis susirūpinti.
„Kitas labai svarbus simptomas – kraujas išmatose – ne šviesus, o sukrešėjęs. Tokie požymiai yra rimta priežastis kreiptis į savo šeimos gydytoją konsultacijos. Šeimos gydytojas paskirs reikiamus tyrimus ir siųs konsultuotis pas gydytojus specialistus, jei bus tam pagrindo“, – pabrėžia profesorius.
Ankstyvoji diagnostika: gyvybę gelbstinčios patikros programos
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų amžiaus. Pirmasis etapas apima išmatų tyrimą dėl slapto kraujo. Šių testų jautrumas siekia 70–80 proc. Apie 92 proc. testus atlikusių žmonių gauna neigiamą atsakymą ir jiems testą reikėtų pakartoti po 2 metų. Likusiems 8 proc. rekomenduojama atlikti kolonoskopiją.
„Po šio tyrimo 70 procentų ištirtų pacientų nerandama jokių pakitimų, 25–26 proc. pacientų randami polipai – nepiktybiniai navikai, kurių didžioji dauguma pašalinama tos pačios kolonoskopijos metu. Keliems procentams pacientų nustatoma vėžio diagnozė“, – aiškina prof. T. Poškus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net jei slapto kraujo testo rezultatas yra neigiamas, bet žmogus jaučia simptomus, būtina atlikti kolonoskopiją.
Gydytoja E. Dieninytė-Misiūnė paaiškina, kad kolonoskopija – tai endoskopinis tyrimas, kuriuo apžiūrima visa storosios žarnos gleivinė, identifikuojami priešvėžiniai ir vėžiniai pokyčiai, bei, esant galimybei, pašalinami piktybinį potencialą turintys dariniai. Labai svarbus žarnyno paruošimas: savaitę prieš tyrimą reikėtų vengti produktų su sėklomis, keletą dienų laikytis lengvos dietos, o dieną prieš tyrimą naudoti specialius valomuosius tirpalus.
Santaros klinikose visos (apie 2500 per metus) kolonoskopijos atliekamos su nejautra, tačiau ne visose įstaigose nejautra taikoma. Profesorius T. Poškus ragina pacientus teirautis dėl nejautros, nes patogus tyrimas skatina žmones pakartotinai pasitikrinti ir sumažina vėžio riziką 10 metų.
Polipai ir vėžio vystymasis: kodėl svarbu juos pašalinti?
Gyd. E. Dieninytė-Misiūnė išsamiai paaiškina, kaip vystosi storosios žarnos vėžys: „Polipas – tai gleivinės darinys, atsirandantis dalijantis gleivinės ląstelėms. Atsinaujinant storosios žarnos gleivinės ląstelėms vyksta atsitiktinės arba genetinių sindromų nulemtos mutacijos. Jos lemia, kad ląstelės pradeda aktyviau daugintis ir formuoti polipą. Intensyvėjant ląstelių dauginimuisi didėja genetinių klaidų tikimybė ir polipas tampa adenoma (nepiktybiniu augliu).“
Adenomoje toliau kartojantis ląstelių dalijimosi ciklui vyksta genetinės informacijos perdavimo klaidos, atsiranda mutacijos, kurios lemia nekontroliuojamą ląstelių dalijimąsi arba slopina natūralią ląstelių mirtį – taip išsivysto vėžys. Nustatyta, kad vidutiniškai iš adenomos vėžys gali išsivystyti per 10–20 metų. Todėl vienas svarbiausių patikros programų tikslų yra identifikuoti ir pašalinti piktybinį potencialą turinčius polipus, taip sumažinant paciento riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
Šiuolaikinis gydymas ir visapusiška pagalba
Prof. T. Poškus pabrėžia, kad chirurginė operacija yra tik vienas iš daugelio etapų gydant šį vėžį. Iki operacijos su pacientu dirba didelė daugiadalykė komanda: endoskopiniai, radiologiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas) atliekami siekiant nustatyti ligos lokalizaciją, taip pat dirba chemoterapeutas, spindulinės terapijos ir kiti specialistai. Po operacijos pacientu rūpinasi kineziterapeutai, reabilitologai, dietologai ir būrys slaugytojų. „Visų šių žmonių tikslas – kad patirtas emocinis stresas kuo greičiau praeitų ir pacientas grįžtų į jam įprastas gyvenimo aplinkybes“, – sako profesorius.
VUL Santaros klinikose apie 80 proc. chirurginių operacijų atliekamos minimaliai invazyviai – laparoskopu. Tai leidžia kuo mažiau sutrikdyti paciento sveikatą ir sumažinti komplikacijų, tokių kaip sąaugos ar išvaržos, pavojų. Po operacijos pacientas paprastai išleidžiamas namo ketvirtą parą.
Nedelskite! Prevencija – geriausias gydymas
Karantino metu, 2020 metais, dalyvaujančiųjų profilaktinės diagnostikos programoje skaičius sumažėjo net 37 proc. Nors 2021 metais situacija priartėjo prie įprastos, tai rodo riziką, kad vėluojantys pasitikrinti susidurs su sudėtingesne diagnostika ir gydymu.
„Geroji žinia yra ta, kad liga turi lėtą pradžią. Pradžioje liga yra nepiktybinė, reikia mėnesių, metų, kartais net ir dešimtmečių, kad iš ląstelės per mažą, vėliau didelį, dar vėliau – labai didelį polipą pasidarytų piktybinis navikas“, – teigia prof. T. Poškus. Pasak jo, turime puikių diagnostikos priemonių, kuriomis galime aptikti ikivėžines ligos stadijas. „Aptikę polipą, jį pašalindami kol jis nėra piktybinis, galime išvengti storosios žarnos vėžio atsiradimo. Kalbame ne apie tai, kad galime nustatyti anksti, bet apie tai, kad galime nustatyti kol vėžio nėra. Žmogus pasveiksta dar nesusirgęs – storosios žarnos vėžio galima išvengti“, – kviečia profesorius, ragindamas nedelsti ir pasirūpinti savo sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.