2026 m. rugsėjo 30 d. Švedijos karališkųjų oro pajėgų vadovas pulkininkas Carlas Bergqvistas paskelbė apie reikšmingą šalies gynybos doktrinos poslinkį. Sprendimas žymi perėjimą nuo griežtai gynybinės pozicijos prie aktyvesnės ir prevencinės strategijos, kuri numato galimybę suduoti triuškinančius smūgius agresoriaus teritorijoje.
Ukrainos pamoka kaip katalizatorius
Analizė, paremta pastaraisiais konfliktais, rodo, kad vėluojant su prevencinėmis operacijomis agresorius gali įsitvirtinti ir įgyti oro pranašumą. Šiuo kontekstu Švedijos strategai padarė išvadą, kad būtina sukurti tokį atgrasymo mechanizmą, kad potencialus užpuolikas iš anksto žinotų: kaina bus per didelė. Naujoji doktrina grindžiama principu, jog greiti ir efektyvūs atsakymai prieš vadavietes, aerodromus ir logistikos centrus priešininko gilumoje sumažintų invazijos tikimybę.
„Ataka turi būti brangi“, – nukirto C. Bergquistas, argumentuodamas masinį tolimojo nuotolio ginkluotės pirkimą. Toks pareiškimas aiškiai nurodo, jog Švedija ketina investuoti ne tik į leidimus ir taktinius pakeitimus, bet ir į realią puolamąją galimybę.
Technologijos ir pajėgumai
Doktrinos pagrindą sudarys sparnuotosios ir strateginės raketos. Minimos sprendžiamos priemonės apima šiuolaikinių „Taurus KEPD 350“ tipo sparnuotųjų raketų integraciją į JAS 39 „Gripen“ naikintuvus, taip pat planus įsigyti raketas su veikimo nuotoliu iki 2 000 km. Turint tokį arsenalą, Švedija teoriniu lygmeniu galėtų paveikti plačius teritorinius taikinius ir tiesiogiai kelti grėsmę aukšto lygio infrastruktūrai tolimose zonose.
Be įrangos, svarbi ir taktinė adaptacija: lėktuvų dislokavimas, greitųjų pakilimų sprendimai (įskaitant kilimą iš greitkelių), oro gynybos sinchronizavimas su sąjungininkais ir modernizuoti vadovo informaciniai tinklai, leidžiantys greitai priimti sprendimus karo metu.
Regioninės ir tarptautinės pasekmės
Tolimojo nuotolio smūgių galimybė keičia politinį klimato dinamiką Baltijos jūros regione. Tai stiprina atgrasymą, bet kartu kelia naujus saugumo rizikos klausimus ir diplomatines įtampas su Rusija. Svarbu pažymėti, kad tokie pokyčiai reikalauja suderinimo su NATO partneriais, teisinio vertinimo dėl tarptautinės teisės interpretacijų ir aiškių komunikacijos kanalų, kad nekiltų nesusipratimų eskalacijos metu.
Švedijos žingsnis atspindi platesnį regiono saugumo persiorientavimą, kur valstybės peržiūri tradicines gynybos paradigmas ir investuoja į priemones, kurios, jų manymu, geriausiai užkirs kelią plataus masto agresijai.
