Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi padengti išlaidas, susijusias su nuolatiniu JAV karių dislokavimu šalyje, ir šį klausimą jau iškėlė Vašingtone. Pasak premjero, Vilnius siekia ilgalaikių saugumo garantijų ir yra linkęs tartis dėl finansavimo, kad užtikrintų nuolatinę sąjungininkų buvimą regione.
Premjero pareiškimas ir derybos su JAV
„Jei jie būtų pasirengę, mes tikrai tam pritartume“, – antradienį Briuselyje „Bloomberg TV“ sakė M. Sinkevičius, pabrėždamas, kad derybos su JAV atstovais dėl nuolatinio kontingento jau vyksta. Jis taip pat nurodė, kad kalbėjosi su Johno Coale’u, JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai, kas, pasak premjero, liudija rimtą Vilniaus užmojų traktavimą.
Saugumo kontekstas Rytų fronte
Premjero teiginys atsirado po JAV sprendimo atsiųsti papildomą iki 1 000 karių pamainą, kuris, anot M. Sinkevičiaus, padėjo Lietuvai „jaustis saugiau“. Šis žingsnis taip pat užbaigė kelių mėnesių netikrumą dėl Vašingtono karinio buvimo regione. Tokie sprendimai yra susiję su platesniu saugumo kontekstu – Kremliaus plataus masto invazijos į Ukrainą pasekmės ir rodoma Rusijos karinė veikla rytiniame NATO flange didina kaimyninių valstybių budrumą.
Incidentai ir rizikos vertinimas
Pastaruoju metu regione fiksuojami incidentai su bepiločiais orlaiviais: NATO naikintuvai neseniai numušė per Lietuvos oro erdvę skridusį Rusijoje pagamintą droną, o prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad jis greičiausiai buvo nukreiptas į Ukrainą. Prezidento žodžiai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį susirūpinimą – „Tokie incidentai tampa „įprastu reiškiniu“, Rusijai elgiantis „vis labiau neatsakingai““, – sakė G. Nausėda. Visgi Lietuvos vadovai stengiasi vengti panikos: M. Sinkevičius teigė, kad žvalgybos institucijos „nemato padidėjusios grėsmės, tačiau geriau apsidrausti, nei vėliau gailėtis“.
Gynybos finansavimas ir strateginiai sprendimai
Reaguodama į padidėjusius iššūkius, Lietuva didina gynybos išlaidas ir užtikrina matomą sąjungininkų pajėgų buvimą regione.
Šiemet vyriausybė gynybai skiria 5,38 proc. BVP – viršijantį NATO rekomendacijas, o planai išlaikyti ne mažesnį kaip 5 proc. finansavimą 2027 m. rodo ilgalaikį įsipareigojimą. Be to, svarstoma galimybė keisti Konstituciją tam, kad būtų leidžiama per šalies teritoriją gabenti sąjungininkų branduolinius ginklus; premjeras pabrėžia, jog tai būtų skirta tik gynybiniam „branduoliniam skėčiui“ ir nebūtų siekiama eskalacijos.
Tokie sprendimai – nuo finansavimo iki derybų dėl nuolatinio JAV kontingento – atspindi Lietuvos siekį stiprinti saugumą ir sustiprinti kolektyvinę gynybą, kartu išlaikant ramybės ir proaktyvumo balansą reagavimo į regionines grėsmes planuose.
