Skrandžio vėžys išlieka viena iš dažniausių onkologinių ligų pasaulyje – kasmet diagnozuojama maždaug milijonui žmonių. Dėl ankstyvųjų stadijų nepastebimumo daugelis atvejų aptinkami vėlai, todėl svarbu žinoti, kokie simptomai gali signalizuoti apie problemą ir kokių priemonių imtis siekiant sumažinti riziką.
Pirmieji signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Ligai pradedant vystytis simptomai dažnai būna subtilūs ir klaidina tiek pacientus, tiek gydytojus. Jie panašūs į įprastus virškinimo sutrikimus ir gali būti priskiriami streso, netinkamos mitybos ar laikino virškinimo diskomforto priežastims. Tačiau jei simptomai kartojasi, užsitęsia kelias savaites ar stiprėja, reikėtų kreiptis į specialistus.
„Ankstyvi skrandžio vėžio simptomai dažniausiai primena įprastus virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, apetito pokyčiai, nevirškinimo jausmas, rėmuo, spaudimo ar sunkumo pojūtis viršutinėje pilvo dalyje.
Vienas iš pirmųjų ženklų taip pat yra neįprastai greitas sotumo jausmas. Žmogus gali pasijusti sotus vos po kelių kąsnių, lyg skrandis prisipildytų akimirksniu“, – aiškina S. Morkūnas.
Reikėtų sunerimti, jei atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, vėmimas ar kraujas išmatose ar vėmime. „Gydytojo kabinete apsilankyti itin svarbu, jei lydi ryškus apetito praradimas ir nuolatinis nepaaiškinamas nuovargis, vemiama ar tuštinamasi krauju“, – pabrėžia vaistininkas.
Kas didina riziką?
Rizikos veiksniai apima tiek genetinius, tiek gyvenimo būdo elementus. Vyresnis amžius (dažniausiai 60–75 m.), rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas, didelis perdirbtos mėsos kiekis mityboje bei mažas vaisių ir daržovių vartojimas didina tikimybę susirgti. Taip pat svarbi ilgalaikė skrandžio gleivinės pažaida, sukeliama įvairių uždegimų ar infekcijų.
„Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad H. pylori yra atsakinga už maždaug 70–80 proc. skrandžio vėžio atvejų, todėl buvo Pasaulio sveikatos organizacijos buvo paskelbta kaip kancerogenas.
Negana to, ši bakterija yra siejama ir su kitais onkologiniais susirgimais“, – vardija S. Morkūnas. Ilgalaikis gastritas, atrofiniai gleivinės pakitimai ar anksčiau gydytos opaligės taip pat didina riziką.
Prevencija ir tyrimai
Ankstyva diagnozė gerokai pagerina gydymo galimybes, todėl svarbu kreiptis gydytojo, jei nerimą keliantys simptomai kartojasi. „Sveikiems žmonėms, nejaučiantiems jokių nusiskundimų, profilaktiniai skrandžio vėžio tyrimai dažniausiai nėra būtini.
Tačiau jei žmogus turi ilgalaikių skrandžio problemų, kenčia nuo stipraus rėmens, yra turėjęs H. pylori infekciją arba šeimoje pasitaikė skrandžio vėžio atvejų, gydytojai gali rekomenduoti endoskopiją ar kitus tyrimus“, – sako vaistininkas.
Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama mesti rūkyti, riboti alkoholį, mažinti perdirbtų produktų vartojimą, įtraukti daugiau daržovių ir vaisių, palaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir laiku gydyti H. pylori infekcijas. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą antioksidantų ir mikroelementų (vitaminų A, C, E, D, seleno) kiekį mityboje arba pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildų poreikio.
Stebėkite savo kūno signalus ir neignoruokite ilgai trunkančių virškinimo sutrikimų – ankstyvas reagavimas gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.