Kauno technologijos universiteto (KTU) atliktas eksperimentas parodė, kad dirbtinis intelektas, pavyzdžiui „ChatGPT“, gali greitai sugeneruoti savaitės trukmės rudenišką valgiaraštį. Tačiau KTU Maisto instituto specialistė įspėja — automatizuoti sprendimai turi tiek privalumų, tiek aiškių trūkumų, ypač jei juos priimame be kritinio vertinimo.
Eksperimento išvados: įvairovės stoka ir kartojimasis
Testuojant DI su užduotimi paruošti pilnavertį valgiaraštį atsižvelgiant į regionui būdingus rudens produktus, pasirodė, kad generuotas planas buvo funkcionalus, bet gana šabloniškas. Aelita Zabulionė pažymi ne tik ingredientų pasikartojimą, bet ir menką patiekalų įvairovę, kuri ilgainiui gali lemti ne tik kulinarinį nuobodulį, bet ir mitybos spragas.
„Vakarienėje pasigedau įvairovės, nes net 4 iš 7 kartų yra siūloma varškė. Nors ji patiekiama skirtingais pavidalais, tačiau maistine prasme tai yra vis tiek ta pati varškė.
Taip pat 3 iš 7 vakarienių yra siūlomi kiaušiniai, kas vėlgi kartojasi gerokai per dažnai. Nors antradienio obuolių, burokėlių ir kiaušinių salotos šiek tiek skiriasi nuo penktadienį siūlomų burokėlių, kopūstų ir kiaušinių salotų, skonine ir maistine prasme, tai beveik tas pats“, – pastebi A. Zabulionė.
Tokia pasikartojanti schema ypač svarbi todėl, kad mitybos įvairovė užtikrina platesnį vitaminų ir mikroelementų spektrą. Net jei kalorijų ir pagrindinių makroelementų balansas atrodo normalus, pasikartojantys produktai gali reikšti tam tikrų mikroelementų stoką.
„Pavyzdžiui trečiadienio pusryčiams siūlomi sumuštiniai – dvi riekės duonos, virtas kiaušinis ir ketvirtadalis avokado.
Pagalvojus, juk tiek nedaug iš tikrųjų yra vienas kiaušinis ir ketvirtis avokado. Toks sumuštinis tikrai neatrodytų nei sočiai, nei patraukliai – o juk pasitenkinimas maistu ateina ir per vaizdą.
Panaši situacija ir su antradienio užkandžiu – dvi duonos riekės, 15 gramų riešutų sviesto (kas yra vienas nepilnas valgomas šaukštas) ir viena kriaušė.
Kadangi riešutų sviestas yra itin tankus produktas, iš esmės kaip užkandį valgytume duoną su kriauše ir riešutų sviesto prieskoniu.
Vėlgi – abejotinas sotumas, o ir malonumo, pasitenkinimo maistu prasme neskamba gerai“, – pabrėžia A. Zabulionė.
Pliusai ir ką reikėtų tobulinti
Tarp teigiamų aspektų mokslininkė išskiria tai, kad daugelyje pasiūlymų siūlomi neperdirbti produktai ir įvairi mėsa (jautiena, vištiena, kalakutiena) įtraukiama saikingai. Visgi garnyrų ir daržovių įvairovė galėtų būti žymiai platesnė — ruduo siūlo kur kas daugiau pasirinkimų nei tik moliūgas, bulvės ar morkos.
KTU siūloma įtraukti burokėlius, pastarnokus, ropes, įvairius kopūstus, vėlyvuosius žirnius, pupas, grybus bei rudenines uogas. Platesnė daržovių gama ne tik padidintų maistinę vertę, bet ir praturtintų skonines patirtis, didindama pasitenkinimą valgant.
Kaip saugiai naudoti DI mitybai
Mokslininkė ragina DI suvokti kaip pagalbinę priemonę — idėjų šaltinį, ne galutinį autoritetą. „Manau, kad neleidžiant logikai ir kritiniam mąstymui „išeiti atostogų“ DI tikrai gali pasitarnauti ne tik sudarant įdomų valgiaraštį, bet ir pirkinių sąrašą, pavyzdžiui, kai norime sutilpti į tam tikrą biudžetą“, – sako A. Zabulionė.
Ji taip pat perspėja būti atsargiems skubotai priimant sensacingus produktų aprašymus: „Visai neseniai teko susidurti su vienos populiarios dietistės publikacija, kurioje ji išdidžiai pristatė savo kurtą pyragą „be cukraus“.
Tiesa ta, jog šiame pyrage buvo naudotas ženklus kiekis agavų sirupo, o pastarąjį sudaro apie 70 % cukrų. Tad toks pyrago pozicionavimas tebuvo dar vienas bandymas apgauti tiek save, tiek ir skaitytoją“, – dalijasi KTU mokslininkė.
Galiausiai svarbu prisiminti pagrindinę taisyklę: mitybos įvairovė yra kertinė sveikos dietos dalis, o DI turėtų būti įrankis, padedantis ją užtikrinti — su sąlyga, kad vartotojas kritiškai vertina pateikiamus pasiūlymus ir prireikus konsultuojasi su specialistais.
„Manau, labai svarbu suvokti valgomo maisto sąsają su dopamino – malonumo ir motyvacijos hormono – gamyba žmogaus organizme.
Kai valgome, ypač mums patinkantį maistą (dažnai saldų, riebų, kaloringą), mūsų smegenyse būtent ir išsiskiria šis hormonas, tarsi signalizuodamas, jog „tai buvo gerai. Daryk tai vėl“, – aiškina A. Zabulionė.
– Šis mechanizmas yra natūralus ir evoliuciškai naudingas, nes būtent jis skatino mūsų protėvius ieškoti maistingo maisto, su kuriuo jie gautų kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų ir taip užtikrintų rūšies išlikimą.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.