Demencija yra sudėtinga neurodegeneracinė būklė, paveikianti vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Naujai atliktas tyrimas atkreipia dėmesį į tris svarbius veiksnius, kurie ypatingai prisideda prie smegenų senėjimo ir demencijos rizikos augimo: diabetą, alkoholio vartojimą ir oro taršą eismo zonose. Tyrėjų komanda analizavo gausią duomenų bazę, kuri apėmė beveik 40 tūkstančių žmonių nuo 44 iki 83 metų, ir atskleidė, kad šie veiksniai gali pakenkti vadinamajai „silpnajai smegenų vietai“ – regionui, kuris paauglystėje susiformuoja vėliausiai, tačiau senatvėje jis pirmasis pradeda patirti degeneracinius pokyčius.
Silpnos smegenų vietos svarba demencijos vystymuisi
Kaip paaiškėjo, šis smegenų regionas yra itin pažeidžiamas dėl genetinių ir aplinkos poveikių. Tyrime identifikuota naujų genomo mutacijų, kurios susijusios su šizofrenija, Alzheimerio liga ir net Parkinsono liga, o šios ligos dar labiau linkusios pakenkti minėtai smegenų sričiai. Vaikstant šiai sričiai, mažėja ilgalaikė atmintis, darbinė atmintis bei dėmesio koncentracija – funkcijos, itin svarbios kasdienei žmogaus veiklai.
Aplinkos veiksniai, lemiantys smegenų senėjimą
Vienas iš ryškiausių neigiamų veiksnių yra oro tarša, ypač susijusi su intensyviu eismu ir gyvenimu didmiesčiuose. Apie tai liudija ryšys tarp specifinių XG antigenų geno ir padidėjusios smegenų pažeidžiamumo šiai taršai. Įkvepiant tokius teršalus, smegenų audinys patiria oksidacinį stresą, uždegiminius procesus, kurie spartina neuronų degeneraciją. Tokiu būdu aplinkos tarša tampa reikšmingu rizikos veiksniu, kurį galima siekti sumažinti tinkamomis prevencinėmis priemonėmis.
Diabetas ir alkoholio vartojimo žala smegenims
Diabetas, ypač blogai kontroliuojamas, taip pat daro neigiamą įtaką smegenų sveikatai. Aukštas gliukozės kiekis kraujyje skatina uždegimą ir kraujagyslių pažeidimus smegenyse, kas prisideda prie neuronų nykimo ir atminties sutrikimų. Alkoholio vartojimas, ypač dideliais kiekiais, veikia tiesiogiai neurotoksiniu poveikiu bei sutrikdo smegenų kraujotaką, todėl irgi prisideda prie ankstyvo smegenų senėjimo ir demencijos išsivystymo.
Ką galime padaryti?
Tyrimas išryškina modifikuojamus veiksnius – tokius gyvenimo būdo aspektus, kuriuos kiekvienas galime keisti siekdamas apsaugoti smegenų sveikatą ir sumažinti demencijos riziką. Racionali mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimo ribojimas bei cukraus kiekio kraujyje kontrolė yra kertinės priemonės. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo aplinką: vengti intensyvios oro taršos, kiek įmanoma daugiau laiko praleisti gamtoje ir skatinti gryno oro zonas gyvenamosiose vietose.
Būsimi tyrimai ir pritaikomos prevencinės strategijos gali padėti geriau suprasti, kaip saugoti smegenų „silpnąsias vietas“ ir lėtinti jų degeneraciją. Šio tyrimo rezultatai taip pat pabrėžia, kiek daug lemia genetika ir aplinkos poveikis kartu, o tai leidžia suformuoti individualizuotas priežiūros programas sergantiems ar rizikos grupėms priklausantiems asmenims.
Demencijos paplitimas Lietuvoje jau artėja prie 2 proc. visų gyventojų, o prognozės liūdnos – sergančiųjų skaičius iki 2050 metų gali padvigubėti, todėl itin svarbu prisiminti, kad daugumą rizikos veiksnių galime valdyti patys savo gyvenimo būdo pasirinkimais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.