Nors širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirčių priežasčių, vis daugiau žmonių mokosi laiku įvertinti riziką ir imtis priemonių ją mažinti. Ankstyvas rizikos identifikavimas leidžia užkirsti kelią rimtiems įvykiams, tokiems kaip miokardo infarktas ar smegenų insultas, arba sumažinti jų pasekmes.
Kokie tyrimai padeda nustatyti padidėjusią riziką?
Pirmiausia vertinami rizikos veiksniai: ūgis, svoris, liemens apimtis ir kūno masės indeksas, arterinis kraujo spaudimas. Biocheminiai tyrimai apima lipidogramą, nevalgius gliukozės koncentracijos tyrimą ir inkstų funkcijos rodiklius. Be to, pravartu atlikti elektrokardiogramą. Naudingas tyrimas – C reaktyvaus baltymo (CRB) koncentracija; net nedidelis jos padidėjimas (apie 2 vienetus ir daugiau) gali rodyti rusenantį uždegimą ir didesnę širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Giliam rizikos įvertinimui gali būti atliekami arterijų funkcijos ir struktūros tyrimai: kaklo arterijų echoskopija, intimos-media sluoksnio storio matavimas, kraujagyslių elastingumo ar pulsinio bangos greičio tyrimai, o kai kuriais atvejais – koronarinių kraujagyslių kalcio žymėjimo (CT) tyrimas. Šie testai padeda nustatyti, ar kraujagyslės atitinka amžių ir rizikos profilį.
Ar simptomai visada įspėja?
Simptomų gali ir nebūti. Kai kuriems žmonėms pirmasis požymis – krūtinės skausmas fizinio ar emocinio krūvio metu, rodomas kaip angina. Tačiau dažnai aterosklerotinės plokštelės gali nesiaurinti kraujagyslių pakankamai, kad sukelti simptomus, todėl pavojus gali būti klastingas ir nepastebimas.
Kada pradėti tirti ir stebėti sveikatą?
Rekomenduojama vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų skirti didesnį dėmesį prevencijai. Jei nustatomi rizikos veiksniai – arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas ar rūkymas – patikrinimai turėtų prasidėti anksčiau. Kai kurių veiksnių (amžius, lytis, paveldimumas) pakeisti negalime, tačiau didelę dalį galima koreguoti gyvensenos pokyčiais arba medikamentais.
Kaip elgtis, kai rizika padidėjusi?
Pirma ir svarbiausia – gyvenimo būdo pokyčiai: reguliari fizinė veikla (mažiausiai 150 min.
vidutinio intensyvumo per savaitę), sveika mityba (mažinti perdirbtų produktų ir lengvai įsisavinamų angliavandenių vartojimą, didinti žuvies ir daržovių kiekį), svorio kontrolė bei rūkymo nutraukimas. Jei tai nepakankama, gydytojas gali skirti medikamentus arterinei hipertenzijai, dislipidemijai ar cukriniam diabetui kontroliuoti.
Jei tyrimai rodo labai aukštą riziką, svarbu glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju dėl tolesnio stebėjimo ir galimo gydymo intensyvumo didinimo. Prevencijos tikslas – sumažinti trombozės ir ūminių įvykių tikimybę bei išsaugoti gyvenimo kokybę.
Skubi pagalba
Jei atsiranda ūmūs simptomai – stiprus krūtinės skausmas, veido nusileidimas, rankos silpnumas ar kalbos sutrikimas – nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Kiekviena minutė svarbi: insulto atveju galioja FAST principas (Face, Arm, Speech, Time), o greita medicininė intervencija gali išgelbėti smegenų audinį ir gyvybę.
Laiku atlikti tyrimai ir sąmoninga gyvensena išlieka kertiniai elementai kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis. Ankstyva diagnozė ir nuoseklus rizikos veiksnių valdymas ženkliai sumažina infarkto ir insulto tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.