Naujas mokslinis tyrimas atskleidžia, kurios daržovės komponentai gali reikšmingai paveikti žmogaus cholesterolio metabolizmą ir padėti sumažinti „blogojo” cholesterolio gamybą organizme. Tyrimo metu nustatyta, kad sojų pupelėse esantis baltymas beta-konglicininas turi ypatingą poveikį mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų „bloguoju” cholesterolių, kiekiui mažinti. Šie rezultatai suteikia naujų galimybių kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis bei medžiagų apykaitos sutrikimais, tokiais kaip aterosklerozė ar nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga.
Sojų pupelės jau seniai vertinamos dėl jų teigiamo poveikio sveikatai, tačiau iki šiol tiksliai nebuvo žinoma, kurie baltymai atsakingi už cholesterolio lygio mažinimą. Tyrimą atlikusi Ilinojaus Urbana-Champaign universiteto profesorė Elvira de Mejia paaiškina, kad sojų baltymų poveikis nėra susijęs tik su baltymų kiekiu, bet ir su virškinimo procese išsiskiriančiais peptidais. Imituojant žmogaus virškinimą laboratoriškai, mokslininkai atrado daugiau nei dešimt biologiškai aktyvių peptidų, daugiausia susijusių su glicininu ir beta-konglicininu.
Tyrimo metu buvo analizuota 19 skirtingų sojų pupelių veislių, kurių baltymų sudėtis ženkliai svyravo. Tai leido nustatyti, kad beta-konglicininas yra ypatingai svarbus mažinant cholesterolio sintezę. Virškinimo metu susidariusieji peptidai slopino svarbią cheminę medžiagą, kuri kontroliuoja cholesterolio gamybos greitį. Nors šis poveikis buvo pastebimai silpnesnis nei vaistų, pavyzdžiui, simvastatino, tyrimas atveria kelią naujiems natūraliems cholesterolio mažinimo būdams, kurie gali papildyti gydytojo paskirtą gydymą.
Mažinama kepenų ligų rizika
Be tiesioginio poveikio cholesterolio lygiui, tyrėjai stengėsi įvertinti sojų pupelių įtaką nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos rizikai. Ši liga yra ypatingai plačiai paplitusi ir kėlė susirūpinimą, nes su ja susiję pakitimai kepenyse didina širdies ligų riziką. Rezultatai parodė, kad suvirškinti sojų peptidai reikšmingai sumažina lipidų kaupimąsi kepenyse – net 50–70 procentų. Tai turi itin svarbią reikšmę sveikatos apsaugai ir medžiagų apykaitos ligų prevencijai.
Profesorė E. de Mejia pažymi, kad šis tyrimas yra svarbus žingsnis siekiant išsiaiškinti biologinius junginius, galinčius padėti išvengti hiperlipidemijos ir aterosklerozės. Vis tik ji pabrėžia, kad nors natūralūs maisto produktai gali būti naudinga prevencijos priemonė, jie negali visiškai pakeisti gydytojo paskirtos terapijos ar vaistų vartojimo.
Šie tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Antioxidants” ir papildys mokslinių tyrimų baseiną apie natūralius būdus reguliuoti cholesterolio kiekį organizme. Ateityje mokslininkai tikisi atrasti dar daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali būti naudingos siekiant geresnės širdies ir kraujagyslių sveikatos bei medžiagų apykaitos reguliavimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.