Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino atnaujintą dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarką, kuri įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Pagrindinis pokytis – griežtai apibrėžti medicininiai kriterijai, kada Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus kompensuojamas kojų venų chirurginis gydymas. Tai reiškia, kad daugelis pacientų, kurie iki šiol galėjo tikėtis valstybės kompensacijos, nuo kitų metų turės dalį procedūrų apmokėti patys.
Kada gydymas išliks nemokamas?
Iš PSDF apmokamas kojų venų chirurginis gydymas bus taikomas tik tuomet, jei bus įvykdyti aiškūs ir griežti kriterijai. Ministrijos nustatyti reikalavimai apima tris pagrindinius punktus: nustatytą lėtinę venų ligą su odos pakitimais ir komplikacijomis (C4–C6 stadijos pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją), pulsinio Doplerio (PW) režimu įrodytą hemodinamiškai reikšmingą refliuksą (refliukso trukmė ilgesnė nei 0,5 s.) bei medicininėje dokumentacijoje pateiktas nuotraukas, patvirtinančias C4–C6 stadijai būdingus pakitimus.
Ministerija pažymėjo: “Numatyta, kad sprendimas dėl chirurginės intervencijos turi būti grindžiamas objektyviais klinikiniais duomenimis, instrumentinių (ultragarsinių) tyrimų rezultatais, ligos stadijos įvertinimu pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją bei tinkamu medicinos dokumentavimu, įskaitant paciento klinikinę būklę patvirtinančių medicininių vaizdų (nuotraukų) fiksavimą”.
Ką tai reiškia pacientams ir gydytojams?
Praktikoje naujoji tvarka reikš, kad pacientai su lengvesniais simptomais ar estetinėmis problemomis neteks teisės į kompensuojamą chirurginį gydymą ir bus skatinami rinktis konservatyvias priemones, pavyzdžiui, kompresinę terapiją ar medikamentinį gydymą. Tuo tarpu tie, kurių liga progresavusi ir kuriems nustatyta C4–C6 stadija, ir toliau gaus PSDF apmokamas paslaugas, jeigu bus įvykdyti visi formalūs reikalavimai.
Gydytojų bendruomenėje nuomonės išsiskyrė. Dalį specialistų neramina, kad kompensacijų ribojimas paskatins pacientus laukti, kol liga smarkiai paaštrės, o tai gali padidinti komplikacijų riziką ir ilgalaikes gydymo išlaidas. Kiti palaiko aiškesnius kriterijus kaip priemonę racionaliai skirstyti ribotus sveikatos priežiūros išteklius.
Padariniai sveikatos sistemai ir rinkai
Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad operacijų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais augo: pernai atlikta daugiau nei 16 tūkst. kojų venų operacijų, 2023 m. – apie 11 tūkst. Tarptautiniai palyginimai taip pat pateikia skirtumus: kai kuriose šalysse operacijų dažnis 100 tūkst. gyventojų yra didesnis ar mažesnis, todėl dalis diskusijų liečia ne tik medicininius, bet ir sisteminius sprendimus dėl prieinamumo.
Naujieji reikalavimai gali paskatinti augantį privačių paslaugų poreikį, ilgėjančius laukimo laikus valstybiniuose centruose bei didesnį dėmesį prevencijai ir ankstyvai diagnostikai. Svarbu, kad kartu su apribojimais būtų stiprinami prevenciniai ir ambulatorinio gydymo mechanizmai, kad pacientai nepasiektų pažengusios ligos stadijos, kai gydymas yra sudėtingesnis ir brangesnis.
Pacientams rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju dėl tolimesnių žingsnių: surinkti reikalingą dokumentaciją, atlikti ultragarsinius tyrimus ir aptarti konservatyvių gydymo galimybių efektyvumą bei reikalingumo laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.