Vyriausybė apsisprendė ne mažinti dyzelino akcizo, todėl vairuotojai artimiausiu metu nepajus reikšmingo kainų sumažėjimo. Po daugiau nei trijų valandų diskusijų valdančioji dauguma nepritarė mažinti akcizo mokesčio, kurį kai kurie koalicijos partneriai laikė vienintele greita priemone sumažinti degalų kainas. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje dyzelino litras šiuo metu yra apie 48 cento pigesnis nei Lietuvoje, o Latvijoje – maždaug 12 cento.
„Būtų dar viena skylė“
Premjeras Mindaugas Sinkevičius argumentavo, kad akcizo mažinimas reikštų didelę biudžeto spragą. Jo teigimu, planuojami pajamų ir pelno mokesčių pakeitimai nebus įgyvendinti laiku, o metų pabaigoje gali trūkti kelių šimtų milijonų eurų. Finansų ministro skaičiavimai rodo, kad 10–12 centų dydžio akcizo sumažinimas biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį, o tai galėtų pabloginti viešųjų finansų balansą ir sumažinti lėšas kitoms prioritetinėms sritims.
Tokia argumentacija taip pat parodo politinį pasirinkimą: piginti degalus iš karto reiškia mažinti valstybės pajamas, todėl valdžia pasirinko saugesnį kelią – ribotesi, mažiau reikšmingas priemones, kurios leistų kontroliuoti biudžeto įsipareigojimus ir vengti skubotų spragų finansuose.
Ką valdžia siūlo vietoj akcizo mažinimo
Vietoj plataus akcizo sumažinimo koalicija nusprendė įgyvendinti anksčiau žadėtas priemones: degalinėms nurodyta skelbti kainas nuolat ir patogiai, o ne tik kelis kartus per dieną, taip siekiant didesnio kainų skaidrumo vartotojams. Be to, tarpmiestiniam viešajam transportui – traukiniams ir autobusams – numatytos nuolaidos, kurioms skiriama 6 mln. eurų. Tai turėtų tam tikru mastu sumažinti kelionių išlaidas tiems, kurie naudoja viešąjį transportą, tačiau tiesioginio poveikio asmeniniam dyzelinu varomam transportui šios priemonės neduos.
Ekonomistai pažymi, kad ilgalaikėje perspektyvoje didesnį poveikį degalų kainoms turi ne tik akcizas, bet ir pasaulinės naftos kainos, kurso svyravimai, logistikos išlaidos ir vietiniai mokesčiai.
Be to, kainų skirtumai tarp šalių skatina vadinamąją kuro turizmą – vairuotojai važiuoja papildomai į kaimynines šalis pildyti baką, kas turi neigiamų pasekmių vietinėms degalinių pajamoms ir mokesčių surinkimui.
Politinis spaudimas ir tolimesnės galimybės
Koalicijos partneriai žada, kad klausimas gali sugrįžti, jei situacija blogės. Kai kurie siūlė alternatyvas, pavyzdžiui, didesnį akcizą prabanginėms prekėms (alkoholio ir tabako produktams), kad papildomai kompensuotų biudžeto netektis. Tačiau kol kas vyriausybė renkasi atsargų požiūrį: pirmenybė teikiama kosmetinėms priemonėms ir kainų skaidrumo didinimui, o platesni sprendimai – tik po papildomų finansinių analizų.
Efektyviausias ir greičiausias sprendimas vairuotojams lieka akcizo mažinimas, tačiau tam reikalingas politinis sutarimas ir aiškus biudžeto pakaitalų planas. Kol kas vairuotojai susidurs su didesnėmis kuro kainomis nei Lenkijoje ir Lietuvoje egzistuos augantis spaudimas derinti socialinę politiką su fiskaliniais apribojimais.
