Gripo sezonas prasideda rudenį ir paprastai tęsiasi iki pavasario vidurio. Praėjusio (2025/2026 m.) sezono duomenys rodo, kad Lietuvoje užregistruota daugiau nei 119 tūkst. gripo atvejų, iš kurių per 3000 asmenų buvo hospitalizuoti, o 86 pacientai mirė. Tokie skaičiai dar kartą pabrėžia vakcinacijos svarbą kaip pagrindinę gripo komplikacijų prevencijos priemonę.
Kaip plinta gripas ir kokie yra simptomai
Gripą sukelia virusas, plintantis oro lašeliniu būdu: užsikrėsti galima čiaudint, kosint, kalbant arba liečiant daiktus, ant kurių pateko viruso dalelės. Vaistininkė primena, kad virusas ant paviršių gali išlikti gyvybingas nuo 12 iki 48 valandų, o ant rankų – trumpesnį laiką, todėl rankų higiena ir paviršių dezinfekcija išlieka svarbūs prevencijos elementai.
„Pirmieji gripo simptomai pasireiškia gana staigiai, nuo poros valandų iki poros dienų po užsikrėtimo. Dažniausiai pirmiausiai pasireiškia sloga, gerklės perštėjimas, tačiau savijauta gali sparčiai prastėti: gali atsirasti kosulys, nosies užgulimas, imti skaudėti akis, galvą, raumenis ir sąnarius, kankinti nuovargis ir gerokai pakilusi kūno temperatūra, siekianti 38 laipsnius ar daugiau. Kai kuriems žmonėms taip pat pasireiškia ir virškinimo sutrikimai, viduriuojama ar vemiama“, – vardija vaistininkė.
Be ūmių simptomų gripas gali komplikuotis ausies uždegimu, bronchitu, plaučių uždegimu, kartais paveikti centrinę nervų sistemą. Ypač pažeidžiami yra vyresni asmenys, kūdikiai, nėščios moterys ir žmonės su lėtinėmis ligomis.
Vakcinų rūšys ir veiksmingumas
„Dažniausiai skiepijamasi inaktyvuota vakcina, kuria leidžiama skiepytis nuo 6 mėn. amžiaus. Ši vakcina būna pagaminama iš laboratorijose užaugintų, nebeaktyvių gripo virusų, kurie nebegali nei daugintis nei sukelti infekcijos. Vakcinos veiksmingumas siekia nuo 70 iki 90 proc. ar daugiau, jei vakcinos sudėtis atitinka tuo laikotarpiu plintantį gripą“, – vardija vaistininkė.
Šiais metais daugiausia cirkuliuoja A Missouri, A Darwin ir B Tokyo subtipai, todėl vakcinos sudėtis orientuojama į juos.
Pasirinkimas dažniausiai būna tarp keturvalentės ir trivalentės vakcinų; keturvalentės suteikia platesnę apsaugą nuo skirtingų B tipo padermių.
Skiepijimosi schema, kontraindikacijos ir šalutiniai poveikiai
„Nors skiepytis galima visus metus, rekomenduočiau tai daryti dar prieš prasidedant didžiausiam sergamumo pikui, kad jo metu jau būtų susidaręs imunitetas. Po vakcinacijos imunitetas susidaro praėjus dviem savaitėms“, – įvardija „Camelia“ vaistininkė. Tad optimalu skiepytis rudenį.
Net ir persirgus gripu, skiepytis verta, nes cirkuliuoja keli viruso tipai ir antras užsikrėtimas gali būti kita liga. Ypač rekomenduojama vakcina asmenims su lėtinėmis kvėpavimo, širdies, inkstų ligomis, diabetu, silpna imunine sistema, vyresniems nei 65 m., mažiems vaikams nuo 6 mėn. ir nėščiosioms.
„Kai kuriais atvejais pasiskiepijus gripo vakcina trumpam laikui gali pakilti temperatūra, pasireikšti nuovargis, raumenų skausmai ar šaltkrėtis – lyg jaustume ligos pradžią. Visgi, šie požymiai įprastai netrunka ilgiau vienos paros“, – sako ji. Dažniausias vietinis poveikis – skausmas, paraudimas dūrio vietoje.
„Po skiepijimosi pacientus visada raginame parą nesportuoti, neiti į pirtį, baseiną ar kitas vandens pramogas, duše praustis taip, kad dūrio vieta nesušlaptų. Parą rekomenduojama nevartoti alkoholinių gėrimų. Žinoma, skiepijimosi vietos negalima kasyti, draskyti ar liesti nenusiplovus rankų“, – vardija vaistininkė.
Praktiniai patarimai
Skiepytis galima tiek gydymo įstaigose, tiek vaistinėse, kur įrengti skiepų kabinetai. Prieš skiepijimą informuokite specialistą apie lėtines ligas ir vartojamus vaistus. Tokiu būdu vakcinacija bus saugi ir efektyvi, o jūs – geriau apsaugoti per gripo sezoną.