Vasara daugeliui reiškia atgaivą – pravertus langą į namus patenka vėsesnis oras. Tačiau kartu su šviežiu vėju kartais patenka ir medžiagos, kurios gali pakenkti sveikatai, ypač alergiškiems žmonėms. Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, gydytoja alergologė doc. Violeta Kvedarienė įspėja, kokie teršalai ir alergenai dažniausiai įsiskverbia į patalpas per atvirus langus ir ką verta žinoti, kad neprasidėtų sveikatos sutrikimai.
Gyvenimas tarp oro teršalų
Oro drėgmė ir judėjimas turi didelę reikšmę žmogaus savijautai. Optimalus santykinės oro drėgmės diapazonas patalpose yra apie 30–60 proc.; per didelė ar per maža drėgmė gali sukelti diskomfortą ir sudaryti sąlygas mikroorganizmams bei pelėsiams daugintis. Dėl to svarbu užtikrinti tiek patalpų vėdinimą, tiek drėgmės kontrolę.
„Blogai vėdinamose patalpose kaupiasi ne tik nemalonūs kvapai, bet didėja ir kvėpuojant žmogaus išskiriamo anglies dioksido kiekis, kaupiasi įvairiausių cheminių junginių, pavyzdžiui, sieros vandenilio, metanolio, acetono, o taip pat didėja ir namų dulkių erkių, jei aplinkoje yra sergančių, netgi virusų koncentracija“, – pasakoja doc. V. Kvedarienė. Tokia oro tarša gali lemti vadinamąjį „nesveiko pastato sindromą“, kuris dažniausiai pasireiškia moderniuose, tačiau prastai vėdinamuose pastatuose.
Kaip jaučiamės blogai vėdinamoje patalpoje?
Ilgiau būdami prastai vėdinamoje aplinkoje žmonės dažnai pajunta gleivinių dirginimą: nosies užgulimą, dažną slogą, gerklės skausmą, sausas arba ašarančias akis. Oda taip pat gali reaguoti sausumu, niežuliu ar bėrimais. Kai kuriems žmonėms atsiranda galvos skausmas, mieguistumas, irzlumas bei sutrikusi koncentracija.
„Jei minėti simptomai žmogui kurį laiką nesilankant patalpose pranyksta, o negalavimų požymiai ir vėl atsinaujina į jas grįžus, negalavimus galima sieti su konkrečių patalpų oro tarša. Dažniausiai „nesveiko pastato sindromo“ priežastis yra nepakankamas ar neefektyvus patalpų vėdinimas“, – teigia V.
Kvedarienė. Todėl svarbu ne tik vėdinti, bet ir periodiškai įvertinti patalpų mikroklimatą bei pašalinti galimus dirgiklius.
Kartu su šviežiu oru patenka ir alergenai
Vėdindami patalpas atvira forma mes pašaliname dalį teršalų, tačiau kartu įleidžiame žiedadulkes, dulkes ir kitus lauko alergenus. „Kartu su pro langą patekusiu šviežiu oru įkvepiame ir žiedadulkes. Jei žmogus joms jautrus, pradeda varginti čiaudulys ir ašarojimas. Išvengti žiedadulkių padės patalpoje instaliuoti įvairūs filtrai, oro jonizatoriai, net paprasčiausiai pakabintos sudrėkintos užuolaidos. Na, o jei norite praverti langą, svarbu žinoti, kada tai geriausiai daryti“, – atkreipia dėmesį doc. V. Kvedarienė.
Ligonėms ir jautriems asmenims rekomenduojama vėdinti antrame dienos pusėje arba po lietaus, kai žiedadulkių kiekis lauke sumažėja. Be to, verta apsvarstyti mechaninio vėdinimo sistemas su tinkamais filtrais ar šilumos grąžos įrenginiais, kurie leidžia palaikyti oro kaitą be tiesioginio langų atvėrimo. Papildoma priemonė – reguliari patalpų valymas, minkštų paviršių priežiūra ir drėgmės kontrolė, kad sumažintumėte dulkių erkių bei pelėsių išsivystymo riziką.
Apibendrinant: vėdinimas yra būtinas sveikam mikroklimatui, bet svarbu žinoti, kada ir kaip vėdinti, ypač jei šeimoje yra alergiškų žmonių. Tinkamos priemonės – filtrai, oro valytuvai, drėgmės reguliavimas ir sklandus vėdinimo grafikas – padės mėgautis vasara neužtemdant sveikatos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.