Galvos, danties, menstruacijų, sąnarių ar po traumos atsiradęs skausmas dažnai verčia ieškoti greito palengvėjimo namų vaistinėlėje. Tačiau skausmo priežastis ir vieta lemia, kurios priemonės bus veiksmingiausios ir saugiausios. Vaistininkė Asta Krušnienė pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į individualią sveikatos būklę ir vartojamus vaistus.
„Renkantis skausmą malšinančią priemonę svarbu pasakyti vaistininkui, jei žmogus serga skrandžio, inkstų, kepenų ar širdies ligomis, turi astmą ar kraujo krešėjimo sutrikimų. Atskirai reikėtų paminėti nėštumą ar žindymą.
Taip pat svarbu informuoti apie kitus vartojamus vaistus, nes kai kurios veikliosios medžiagos gali tarpusavyje sąveikauti arba didinti nepageidaujamų reakcijų riziką. Todėl priemonė, kuri anksčiau tiko, pasikeitus sveikatos būklei ar gydymui, gali būti nebe pats tinkamiausias pasirinkimas“, – sako vaistininkė.
Kada rinktis paracetamolį, kada ibuprofeną?
Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažniausiai naudojamos nereceptinės veikliosios medžiagos, tačiau jos skiriasi poveikiu. Paracetamolis gerai malšina lengvą arba vidutinio stiprumo skausmą ir mažina karščiavimą, tačiau nėra stiprus priešuždegiminis preparatas. Ibuprofenas priklauso nesteroidinių priešuždegiminių vaistų grupei, todėl labiau tinka skausmams, lydimiems uždegimo, patinimo ar audinių jautrumo.
„Jei žmogui skauda galvą ir nėra kitų uždegimo požymių, dažniau pasirenkamas paracetamolis. Kai skauda dantį, maudžia patemptą raumenį, skauda sąnarį ar vargina stipresnis menstruacijų skausmas, dažniau svarstomas ibuprofenas. Tačiau turint skrandžio opą, vartojant kraujo krešėjimą mažinančius vaistus ar sergant tam tikromis inkstų, širdies ar kepenų ligomis, ibuprofenas gali būti netinkamas pasirinkimas“, – aiškina „Camelia“ vaistininkė.
Pilvo, raumenų ir traumos skausmai: kada reikia kitokio požiūrio
Pilvo spazmai, susiję su dirgliosios žarnos sindromu ar menstruacijomis, dažnai nėra sėkmingai malšinami įprastais analgetikais. Tokiais atvejais gali būti vartojami spazmolitikai, pavyzdžiui, drotaverino hidrochloridas, kurie atpalaiduoja lygiuosius raumenis.
Po sumušimo ar patempimo pirmosiomis valandomis dažnai geriau taikyti lokalias priemones ir konservatyvius metodus – ramybę, šaldymą ir pažeistos vietos apsaugą, o ne iš karto gerti tabletes.
„Svarbu įvertinti ir patį skausmą. Pavyzdžiui, po nedidelio sumušimo ar patempimo nebūtinai reikia iš karto rinktis geriamąjį vaistą. Jei skauda raumenį ar sąnarį, galima svarstyti vietinio poveikio gelį su nesteroidine priešuždegimine veikliąja medžiaga, pavyzdžiui, ibuprofenu ar diklofenaku. Jeigu skausmas atsirado po nesunkios traumos, pirmomis valandomis gali padėti fizinio krūvio sumažinimas, pažeistos vietos apsauga ir trumpas šaldymas“, – įvardija vaistininkė.
Saugumas: tikrinkite veikliąsias medžiagas
Viena dažniausių klaidų – vartoti kelis preparatus nepatikrinus jų sudėties. Daug kombinuotų peršalimo ar skausmo preparatų gali turėti paracetamolio, todėl vartojant kelis produktus vienu metu galima viršyti saugias ribas. Vaistininkė primena, kad suaugusiam žmogui paprastai nereikėtų viršyti 4 g paracetamolio per 24 valandas, tačiau kai kuriems pacientams riba gali būti ženkliai mažesnė.
„Paprasta taisyklė – prieš išgeriant antrą vaistą pirmiausia pažiūrėti ne jo pavadinimą, o skiltį „veiklioji medžiaga“. Jei keliuose preparatuose yra paracetamolio, visas jo kiekis per parą sumuojamas. Suaugusiam žmogui įprastai nereikėtų viršyti 4 g paracetamolio per 24 valandas, tačiau sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis rekomenduojama riba gali būti gerokai mažesnė – dažnai apie 2 g per parą. Mažesnės dozės gali reikėti ir reguliariai vartojant alkoholį, esant nepakankamai mitybai ar mažam kūno svoriui, todėl tokiais atvejais dozę geriausia aptarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako „Camelia“ vaistininkė A. Krušnienė.
Kada kreiptis į gydytoją ar skubią pagalbą
Jeigu skausmas kartojasi, stiprėja arba pasikeičia jo pobūdis, nebūtina automatiškai ieškoti stipresnio vaisto – dažnai reikia ištirti priežastį. Neuropatinis skausmas, skausmas, lydimas tirpimo ar silpnumo, didelis ar staigus galvos skausmas, krūtinės skausmas su dusuliu arba stipri galūnės deformacija po traumos reikalauja skubios medicininės pagalbos, o analgetikai neturėtų atitolinti vizito pas gydytoją.
„Jei preparatas nuo skausmo vartojamas kelias dienas iš eilės, skausmas vis atsinaujina arba vaistų prireikia vis dažniau, jau verta kreiptis į gydytoją ir ieškoti priežasties.
Tas pats galioja galvos skausmui, kuris ima kartotis kelis kartus per savaitę, danties skausmui, kuris numalšinus grįžta, ar nugaros skausmui, kuris pradeda plisti į koją, kartu atsiranda tirpimas ar silpnumas“, – pabrėžia A. Krušnienė.
Apskritai, svarbiausia taisyklė – rinktis mažiausią veiksmingą dozę trumpiausią įmanomą laiką ir informuoti vaistininką ar gydytoją apie visus vartojamus vaistus bei lėtines ligas. Tai padės išvengti nereikalingų komplikacijų ir parinkti efektyviausią bei saugiausią skausmo malšinimo būdą.