Vokietijos šiaurėje ir kituose regionuose pastaruoju metu fiksuojamas nenormalus Viduržemio jūros kilmės skruzdėlių Tapinoma magnum paplitimas. Mokslininkai ir vietos aplinkos apsaugos institucijos praneša apie dideles, net kelių kvadratinių kilometrų ploto „superkolonijas“, kuriose gali būti iki kelių šimtų motinėlių ir dešimčių milijonų darbininkių. Tokios struktūros suteikia invazinei rūšiai konkurencinį pranašumą, leidžiantį išstumti vietines skruzdėles ir dominuoti ekosistemose.
Kur aptinkama ir koks poveikis
Kolonijos nustatytos keliuose žemynuose ir vis aktyviau plinta Vokietijoje: Šlėzvigo-Holšteino regione patvirtinta ne viena kolonija, pranešama apie pažeidimus Badeno‑Viurtemberge, Reino krašto‑Pfalce ir Hesene. Skruzdėlės įsiskverbia į gyvenamuosius pastatus, gali pakenkti statinių pamatams ir net sudaryti trukdžius komunalinėms tinklams. Jau fiksuoti atvejai, kai jų „veikla“ susijusi su interneto ir elektros tiekimo sutrikimais – vabzdžių invazija gali pabloginti kabelių, laidų ar izoliacijų būklę arba sudaryti šiluminius sutrikimus įrenginiuose.
Kodėl tradiciniai kovos būdai neefektyvūs
Tapinoma magnum formuojamos superkolonijos yra itin mobilios ir atsparios pavieniams kontrolės bandymams, o daugiau motinėlių reiškia spartesnį atsinaujinimą po bandažų ar vietinių nuodų panaudojimo. Be to, neteisingai taikyti priemonės gali pažeisti vietinių rūšių populiacijas arba aplinką. Todėl ekspertai ragina nesiimti drastiškų savarankiškų priemonių be profesionalios konsultacijos.
„Būtina didinti piliečių sąmoningumo lygį: bet kuris asmuo, paprasčiausiai perkeliantis gėlių vazonus, gali netyčia prisidėti prie invazinių rūšių plitimo ir taip išprovokuoti jų atsiradimą savo sklype”, – perspėjo departamento atstovas.
Kaip atpažinti ir ką daryti gyventojams
Tapinoma magnum pasižymi blizgiai juoda spalva ir siekia apie 2–5 mm ilgį. Jos laikomos agresyviomis ir gali kandžiotis. Gyventojams rekomenduojama atidžiai stebėti sodo vazonus, baldus, šiltnamius ir statinių tarpus; vengti perkelti augalus be patikrinimo; sandariai užsandarinti plyšius ir įtrūkimus pastatuose, per kur gali patekti vabzdžiai. Pastebėjus didesnes kolonijas ar net įtartiną skruzdžių pramoninį aktyvumą, svarbu pranešti vietos aplinkos apsaugos institucijai arba kreiptis į sertifikuotą kenkėjų kontrolės paslaugų teikėją.
Ilgalaikė gynyba priklauso nuo koordinuotų veiksmų: stebėsenos, informavimo kampanijų, karantino priemonių augalų ir dirvožemio pervežimui bei mokslo pagrįstų kovos priemonių kūrimo. Invazinių rūšių prevencija yra efektyviausia ir ekonomiškiausia strategija – tik bendromis pastangomis įmanoma apsaugoti vietinę biologinę įvairovę ir infrastruktūrą nuo tolimesnio pavojaus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.