Marijampolėje viešai nufilmuotas paauglių konfliktas sukėlė stiprų visuomenės pasipiktinimą, o vienas iš garsiai pasisakiusių asmenų – kovotojas Dominykas Dirkstys – atviroje socialinių tinklų žinutėje piktinosi filmavusių vaikinų elgesiu. Incidentas Poezijos parke, kuriame viena mergina užpuolė kitą ir dalis aplinkinių tiesiog filmavo, atkreipė dėmesį į platesnę problemą – stebėtojų abejingumą ir skubią būtinybę kalbėti apie pilietinę atsakomybę.
Griežtas viešas kreipimasis
Dominykas Dirkstys viešame pranešime aiškiai sukritikavo tuos, kurie stovėjo šalia ir filmavo smurtą vietoje to, kad padėtų aukai. Jo žinutė socialiniame tinkle buvo aštri, be užuolankų išsakanti nuomonę apie jaunimo vertybes ir drąsą. Savo įraše D.Dirkstys rašė:
„Labai šlykšti ir skaudi situacija. Bet labiausiai nesuprantu tų bachuriukų, kurie stovėjo šalia, filmavo ir nieko nedarė. Visi iki vieno paskutiniai moliai ir grybai.
Kai tavo akivaizdoje mušama mergina, tu, kaip vyras, turi išsiskirti iš visų filmuojančių ir stabdyti situaciją. Bet neatsirado nė vieno. Avių banda.
Labai prašau jaunimo nebūkite avys tokiose situacijose. Stovėti šalia ir filmuoti kito žmogaus pažeminimą nėra nesikišimas. Tai bailumas ir visiškas vertybių neturėjimas.
Tikiuosi, tie bachuriukai rimtai susimąstys, kokiais vyrais jie nori užaugti“, – rašė D.Dirkstys.
Visuomenės ir institucijų reakcija
Žinutė sulaukė tūkstančių reakcijų ir komentarų: dalis internautų palaikė Dirkstį, kiti piktinosi jaunimo elgesiu. Tuo pačiu metu policija pradėjo tyrimą dėl įvykio aplinkybių, identifikuotos konflikto dalyvės ir aiškinamasi smurto motyvai bei aplinkybės. Tokie atvejai primena, kad smurtas tarp nepilnamečių turi ne tik asmeninių, bet ir teisinių pasekmių, o liudininkų elgesys gali būti nagrinėjamas tiek baudžiamai, tiek kaip moralinė prievolė.
Ekspertai pabrėžia, kad filmavimas ir viešinimas socialiniuose tinkluose dažnai sustiprina aukos traumas ir gali tapti papildomu žeminimo instrumentu.
Prevencinė veikla mokyklose, vieši socialiniai projektai ir tėvų įsitraukimas į vaikų vertybių formavimą – kertiniai sprendimai, kurie gali mažinti panašių incidentų skaičių.
Ką tai reiškia jaunimui ir visuomenei
Šis įvykis – ne vienkartinis visuomenės signalas. Jis verčia mokytojus, tėvus ir savivaldą aktyviau kalbėtis su jaunimu apie empatiją, drąsą kištis ir atsakomybę už kitą žmogų. Taip pat būtina stiprinti informuotumą apie tai, kaip saugiai nutraukti konfliktą ir kur kreiptis pagalbos. Vieši pavyzdžiai iš žinomų asmenų gali paskatinti diskusiją, tačiau ilgalaikį pokytį užtikrina sisteminės priemonės – švietimas, socialinė pagalba ir teisinė atsakomybė už smurtą bei patyčias.
Kol teisinės institucijos aiškinasi įvykio aplinkybes, viešas pasmerkimas ir kvietimas nebūti pasyviais liudininkais primena, kad kiekvienas veiksmas ar neveikimas turi pasekmes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.