Pranešimai iš Jungtinės Karalystės apie pagyvenusio vyro mirtį po vitamino D perdozavimo dar kartą primena: net jei vitaminas yra plačiai vartojamas ir naudingas, jo neapdairus vartojimas gali būti pavojingas. Vitaminas D yra tirpus riebaluose ir kaupiasi organizme, todėl jo perteklius gali sukelti hipervitaminozę ir rimtus sveikatos sutrikimus.
Perdozavimo rizika ir kam ji labiausiai gresia
Gydytojai pabrėžia, kad dažniausiai perdozavimas pasitaiko vaikams dėl tėvų klaidų arba dėl netikslumo dozuojant lašus. Kaip teigė šeimos gydytoja Elena Šukė: „Kad kliniškai matytume, tai gal nėra tokia dažna situacija, bet tikrai pasitaiko. Ir dažniausiai taip nutinka vaikams, ypač mažiems, suaugusieji dažniausiai kartkartėmis seka vitamino D kiekį kraujyje ir pasidaro tyrimą. Tuo metu vaikus mes linkę labiau saugoti ir rečiau imti kraują, ypač iš venos. Taigi dažna tokia situacija, kad vitamino D netiriam, o duodam, kiek reikia ir gal dar daugiau, nes vaikas gal pablyškęs atrodo, paprakaitavęs… Tad tų perdozavimų gali būti ir tikrai būna“, – tuo metu pasakojo gydytoja.
„Jie nesupranta, kaip kūdikiui gali užtekti vieno vitamino D lašiuko ir nusprendžia, kad čia gal gydytojo klaida ir duoda vieną šaukštuką. Tai ne kartą girdėta situacija, kai yra labai perdozuojama vitamino D. Kitas variantas – vitamino D tyrimo nedarome, bet jo duodame nuolat, kartais – ir daugiau, nes žinome, kad jo trūksta, ir tas perdozavimas gali įvykti“, – kalbėjo E. Šukė.
Kokie požymiai įspėja apie perdozavimą?
Apie vitamino D perdozavimą gali išduoti tokie simptomai kaip apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas, pakilęs kraujo spaudimas.
Perdozavimas dažniausiai pasireiškia dėl hiperkalcemijos – padidėjusio kalcio kiekio kraujyje. Tai gali sukelti inkstų akmenis ir inkstų audinio pažeidimus, o stipri hiperkalcemija, jei laiku negydoma, gali turėti ir negrįžtamų pasekmių.
Kada dozę reikia koreguoti ir kaip elgtis praktiškai
Specialistai rekomenduoja prieš pradedant vartoti papildus pasidaryti vitamino D tyrimą ir laikytis nurodytų dozių. Lietuviams dažnai minimos orientacinės ribos: norma apie 100 nmol/l, o toksiškas lygis pasiekiamas viršijus ~250 nmol/l. Rekomenduojama profilaktinė suaugusiųjų dozė dažnai siejama su 1 000–2 000 TV, o esant ryškiam trūkumui gydytojas gali skirti didesnę dozę ir stebėti tyrimais.
Vaikams ir kūdikiams dozių apskaičiavimas ypač svarbus – nereikėtų savarankiškai didinti nei lašiukų, nei kapsulių. Jei kyla klausimų apie derinius su kitais papildais ar vaistais, būtina pasikonsultuoti su vaistininku arba gydytoju.
Galiausiai: vitaminas D yra svarbus, bet jis nėra „be rizikos“. Reguliarus stebėjimas, atsakingas dozavimas ir gydytojo rekomendacijos padės išvengti skaudžių padarinių.