Keliautojas ir gastronomijos entuziastas Vytaras Radzevičius atsikratė 11 kilogramų ir dalijasi, kaip šį pokytį pasiekė be griežtų dietų ar trumpalaikių apribojimų. Svorio mažėjimas, pasak V. Radzevičiaus, buvo ilgalaikių kasdienių įpročių korekcijos rezultatas: daugiau judėjimo, dėmesys maisto kokybei ir beveik visiškas perdirbto maisto atsisakymas.
Po 50-ies – naujas požiūris į mitybą
V. Radzevičius 50 metų vadina simboline riba, kuri paskatino permąstyti santykį su maistu. „Kai prisimenu, ką drąsiai valgydavau jaunystėje ir kokiais kiekiais, dabar taip nebevalgau. Neseniai labai užsinorėjau keptos duonos su sūriu ir česnakais. Suvalgiau ir supratau, kad tai jau seniai nebe mano maistas. Jis apsunkina ne tik kūną, bet ir galvą. Manau, kiekvienas turi klausyti savo kūno ir tada ateina supratimas, ką gali valgyti, ką nori valgyti ir ko nenori“, – atvirai dalijasi jis.
Šis pokytis nėra vien tik estetinis – su amžiumi keičiasi organizmo poreikiai ir gebėjimas greitai atsigauti. Todėl svarbu ne tik mažinti kalorijas, bet ir atkreipti dėmesį į maisto sudėtį bei savijautą.
11 kilogramų – be drastiškų dietų
V. Radzevičiaus kelias į lengvesnį kūną prasidėjo nuo iššūkio su žmona Laisve – tikslas buvo numesti 10 kilogramų. Rezultatas viršijo lūkesčius, tačiau jis pabrėžia, kad svarbiausia buvo ne skubėjimas, o nuoseklumas: „11 kilogramų esu netekęs, bet tikslas dar nepasiektas. Ir nesakau, kad esu užsibrėžęs tai padaryti rytoj. Čia nereikia niekur skubėti. Reikia tiesiog susikurti gyvenimo būdą, kad viskas vyktų savaime – be streso, galvos laužymo ir svajonių apie maistą atsigulus į lovą.“
Dietistė Ugne Radzevičienė primena, kad svorio metimas neturėtų slopinti mitybos kokybės: organizmui būtini baltymai, skaidulos, vitaminai ir mineralai. Svarbu vertinti viso dienos raciono sudėtį, o ne vien skaičių ant svarstyklių.
Perdirbto maisto atsisakymas ir namų gamyba
Vienas reikšmingiausių Vytaro pokyčių – beveik visiškas perdirbto maisto atsisakymas.
„Aš nevartoju beveik jokio perdirbto maisto. Iš esmės viską gaminu pats ir tai yra labai svarbus dalykas. Renkuosi paukštieną, gerokai mažiau valgau kiaulienos, beveik jos nebevalgau. Man svarbiausia, ką valgai – geri, kokybiški baltymai, vištiena, kiaušiniai, daržovės“, – sako jis.
Dietistė pabrėžia, kad renkantis produktus verta skaityti ne reklamos užrašus, o sudėtį: „Mano patarimas visada yra skaityti ne tai, kas parašyta pakuotės priekyje ir kviečia pirkti, o produkto sudėtį. Ten jau yra informacija, svarbi mūsų mitybai ir savijautai.” Taip galima sąmoningai rinktis maistą, kuris užtikrina ilgalaikę energiją ir geresnę savijautą.
Maisto gaminimas ir sezoniškumas
Vytaro kasdienybėje gaminimas tapo daugiau nei būtinumu – tai meditacinė veikla ir kūrybinis procesas. Laikas virtuvėje leidžia atsiriboti nuo triukšmo, susikoncentruoti į vieną veiklą ir eksperimentuoti su skoniais. Be to, jis akcentuoja sezoniškumo svarbą: valgyti tai, ką siūlo vietinis derlius, džiovinti grybus, konservuoti daržoves ir pasiruošti žiemai natūraliais produktais.
Toks požiūris – ne tik palankus sveikatai, bet ir tvarus bei ekonomiškas. Klausydamasis savo kūno ir nuosekliai keičiantis įpročius, V. Radzevičius parodė, kad reikšmingi rezultatai pasiekiami be drastiškų priemonių, kai prioritetas teikiamas maisto kokybei, judėjimui ir ilgalaikei gyvenimo būdo pokyčiams.