Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų, o jų sukeliamas mirštamumas – vienas didžiausių Europoje. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė pabrėžia, kad mirštamumas nuo išeminės širdies ligos dar vis lenkia Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei keturis kartus, o kraujotakos sistemos ligos sudaro net 52 proc. visų mirčių šalyje.
Tačiau pastarųjų metų statistika rodo šviesesnį likimą: nuo 2015 iki 2023 metų mirštamumas nuo kraujotakos ligų sumažėjo 17 proc. Šis sumažėjimas daugiausia siejamas su didesniu lipidus (riebalus kraujyje) mažinančių vaistų – statinų – prieinamumu bei kraujagyslių ligų prevencinėmis programomis. Visgi situacija išlieka kritinė, nes Lietuva pagal mirtingumą nuo širdies ligų gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių, pavyzdžiui, Švedijos ar Suomijos.
Prevencijos ir ankstyvos diagnostikos svarba
Kardiologai pabrėžia, kad ankstyva ligų diagnostika ir prevencija yra kertiniai sveikatos išsaugojimo elementai. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Tomas Lapinskas atkreipia dėmesį į tai, kad be jokių simptomų pacientai dažnai nevyksta pasitikrinti, o tai trukdo užkirsti kelią infarktams ir insultams. Moterys yra ypatingai pažeidžiamos, nes joms pasireiškia netipiniai ligos požymiai, todėl ankstyvo diagnozavimo svarba dar didesnė.
Šiuolaikinės gydymo galimybės apima inovatyvią biologinę terapiją, kuomet vaistai leidžia ženkliai koreguoti cholesterolio kiekį dviem injekcijomis per metus. Deja, šis pažangus ir veiksmingas gydymas Lietuvoje nėra kompensuojamas, todėl daug pacientų lieka be jo galimybės. Kardiologai skundžiasi, kad šalyje sumažėjo finansavimas prevencinėms programoms, o medikų darbo krūvis apsunkina efektyvų gydymo skyrimą.
Lietuvos situacijos palyginimas su Suomijos pavyzdžiu
Gydytoja kardiologė Jolita Badarienė primena Suomijos Karelijos regiono patirtį, kai buvo įgyvendintos kompleksinės priemonės širdies ligų mažinimui: uždrausta rūkyti, pertvarkyta valgiaraščiai valstybinėse įstaigose ir plačiai pradėtos naudoti statinų terapijos.
Dėl to mirtingumas smarkiai sumažėjo. Šis pavyzdys parodo, kad svarbiausia yra agresyviai mažinti rizikos veiksnius ir pagrindinis instrumentas yra medikamentinis cholesterolio kiekio koregavimas.
Cholesterolio mažinimas: mityba ir medikamentai
Gydytoja Olivija Dobilienė pabrėžia, kad nors sveika mityba yra reikšminga ir gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį iki 20 proc., tačiau dažnai to nepakanka pacientams, turintiems didelę riziką ar jau patyrusiems širdies smūgį. Šiuo metu klinikinėje praktikoje Lietuvoje yra tik du tipai vaistų, kurie efektyviai mažina MTL cholesterolį, tačiau daugelis pacientų nepakelia didelių dozių ar dėl kitų ligų negali jų vartoti. Tai reiškia, kad nemaža dalis sergančiųjų lieka be tinkamos gydomosios kontrolės.
Medikė pateikia pavyzdį, kai pacientas, patyręs miokardo infarktą ir klinikinę mirtį, vartoja maksimalią statinų dozę, bet jo cholesterolio kiekis vis dar nelieka kontroliuojamas. Savo finansinėmis galimybėmis toks pacientas negali pasinaudoti brangiais naujais vaistais, kurie galėtų jam padėti išvengti pakartotinio infarkto, todėl jo gydymas išlieka neefektyvus.
Ką siūlo Lietuvos širdies asociacija?
Prof. Sigita Glaveckaitė įvardija kelis svarbius tikslus, kuriuos reikėtų įtraukti į nacionalinę širdies ir kraujagyslių ligų valdymo strategiją. Pirmiausia reikėtų užtikrinti ankstyvą diagnostiką, kuri apimtų modernių tyrimų metodų diegimą ir vaikų testavimą dėl paveldimų cholesterolio apykaitos sutrikimų, nes netiriami vaikai lemia prastą ateities sveikatą.
Taip pat svarbu mažinti atotrūkį nuo pažangių vakarų Europos šalių, diegiant minimaliai invazyvias gydymo technologijas, kurios Lietuvoje dažnai pristatomos su kelių metų vėlavimu. Reikėtų užtikrinti vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės medicinos paslaugomis ir kompensuoti inovatyvius cholesterolio kiekį mažinančius vaistus ryžtingai kovai su ŠKL.
Be to, būtina užtikrinti prevencinių programų tęstinumą, gerinti telemedicinos galimybes per e.sveikatos platformą, peržiūrėti medicinos specialistų konsultacijų apmokėjimo sistemą ir skatinti personalizuotos medicinos vystymąsi. Visuomenės sveikatos politikos formavime svarbu nuosekliai skatinti sveiką gyvenseną visose amžiaus grupėse.
Visuomenės dėmesio didinimas
Artėjant Pasaulinei širdies dienai rugsėjo 29 d., Lietuvos širdies asociacija kartu su Lietuvos kardiologų draugija išskirtine menine instaliacija „Našlių medis“ Vilniaus centre siekia atkreipti visuomenės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę ir būtinybę imtis ryžtingų veiksmų. Tokie akcijos žymiai prisideda prie sveikatos švietimo ir prevencijos didinimo visoje visuomenėje.
Apibendrinant, nors sveika mityba yra vienas iš cholesterolio mažinimo būdų, kardiologai akcentuoja, kad veiksmingiausias ir būtinas sprendimas yra medikamentinis gydymas, ypač pacientams, kur mitybos pokyčiai nepakankami. Tikslinga ir visuotinė prevencija, kartu su patobulintomis gydymo galimybėmis, yra pagrindinis kelias mažinti širdies ligų naštą Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.