Kiekvieno žmogaus gyvenimo pabaiga yra sudėtingas ir daugeliui jautrus momentas. Medicinos ekspertai atkreipia dėmesį į ypač nejaukų, tačiau svarbų garsą, kurį dažnai išleidžia žmonės, artėjantys prie mirties slenksčio. Šis garsas, vadinamas „mirties riksmas“, yra ne tik įspėjimas apie likusias gyvybės valandas, bet ir svarbus ženklas slaugantiems artimuosius apie kvėpavimo pokyčius mirštančio žmogaus organizme.
Kas yra „mirties riksmas“?
„Mirties riksmas“ – tai specifinis garsas, kuris atsiranda dėl seilių ir išskyrų kaupimosi gerklėje mirštančio asmens. Dėl uždusimo pojūčio ir kvėpavimo sistemos funkcijų sutrikimų atsiranda drėgnas, spragsintis garsas kartu su kiekvienu įkvėpimu. Jis gali būti apibūdinamas kaip švelni dejonė, gurguliavimas ar net knarkimas. Tai pacientui nesukelia diskomforto ar skausmo, tačiau artimiesiems šis garsas dažnai kelia nerimą ir stiprią emocinę reakciją.
Kodėl atsiranda šis garsas?
Mirštant žmogaus organizme vyksta kompleksiški fiziologiniai pokyčiai. Vienas iš jų yra kvėpavimo takų funkcijos sutrikimas – dėl sumažėjusios sąmonės žmogus nebegali efektyviai pašalinti seilių ir skreplių, kurie kaupiasi gerklėje. Taip pat mirties proceso metu dažnai pasireiškia karščiavimas, nes organizmas praranda gebėjimą tinkamai reguliuoti kūno temperatūrą. Šie reiškiniai yra natūralių mirties stadijų dalis ir signalizuoja, kad paskutinis gyvenimo etapas yra neišvengiamas.
Kiek laiko gyvena žmogus po „mirties riksmu“?
Remiantis medicininiais tyrimais, vidutinis laikas, kurį žmogus išgyvena po šio kvėpavimo pokyčio atsiradimo, yra apie 24-25 valandos. Tačiau svarbu paminėti, kad šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių – pavyzdžiui, pasienio slaugos institucijose pacientai dažnai gyvena ilgiau nei ligoninėse, kur sąlygos ir priežiūra skiriasi.
Kaip galima palengvinti pacientą ir sumažinti „mirties riksmą“?
Nors pats garsas yra natūralus ir nekelia skausmo pacientui, jis gali sukelti didelį nerimą artimiesiems ir slaugantiems specialistams.
Todėl svarbu žinoti keletą praktinių būdų, kaip sumažinti šį kvėpavimo triukšmą ir užtikrinti komfortą paskutinėmis gyvenimo akimirkomis. Štai keli patarimai:
- Reguliariai apversti pacientą ant šono, kad seilės ir išskyros galėtų nutekėti natūraliai;
- Pakelkite galvą, taip palengvinant kvėpavimo takų išsivalymą;
- Drėkinkite burnos gleivinę švariais, drėgniais tamponais;
- Esant galimybei, naudokite specialias priemones ar procedūras išskyrų pašalinimui;
- Apribokite skysčių vartojimą, jei tai rekomendavo gydytojas;
- Pasitarkite su gydytoju dėl medikamentų, kurie gali sumažinti išskyrų kiekį ir palengvinti kvėpavimą.
Visa tai padeda sumažinti nemalonius garsus ir užtikrinti, kad paskutinės gyvenimo valandos būtų kuo ramesnės. Hospiso slaugytoja Julie teigia: „Tai tik nedidelio seilių kiekio galugerklėje susikaupimas, kuris skamba labai blogai, tačiau pacientui nesukelia jokio skausmo.“
Emocinė pagalba artimiesiems
„Mirties riksmas“ gali būti itin sunkiai išgyvenamas ne tik dėl garsų, bet ir dėl suvokimo, kad mylimo žmogaus gyvenimo pabaiga yra labai arti. Todėl svarbu, kad artimieji, slaugantys pacientą, gautų tinkamą emocinę paramą ir supratimą apie šio proceso fiziologiją, kad galėtų ramiai susitaikyti su neišvengiama realybe. Medicinos darbuotojų ir psichologų pagalba gali būti neįkainojama šiuo metu.
Galiausiai, „mirties riksmas“ yra svarbi, nors ir nemaloni, natūralios gyvybės pabaigos dalis. Supratimas apie jo kilmę ir poveikį leidžia artimiesiems geriau pasiruošti šiam momentui, o specialistams – suteikti kokybišką palaikymą ir užtikrinti kuo švelnesnį mirštančiojo perėjimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.