Žemas kraujo spaudimas ir lėtėjantis širdies ritmas neretai suvokiami kaip menkas diskomfortas, tačiau kartais jie gali būti rimtos ligos simptomas. Širdies ritmas priklauso nuo aktyvumo lygio: ramybės būsenoje jis sumažėja, intensyvios fizinės veiklos metu pagreitėja. Dažnai bradikardija — kai širdis plaka mažiau nei 60 dūžių per minutę — pasitaiko sportininkams arba miegant, tačiau gali reikšti ir patologiją, ypač jei lydi kiti simptomai.
Simptomai ir ką jie reiškia
Pagrindinis bradikardijos požymis yra retas pulsas. Tačiau dažnai pasireiškia ir papildomi simptomai: išsekimas, silpnumo jausmas, alpimas arba galvos svaigimas, sumišimas, dusulys ar kvėpavimo sutrikimai sportuojant. Kai bradikardija yra rimtos ligos pasekmė ir neliečiama, gali atsirasti sunkesni reiškiniai — krūtinės skausmas, širdies nepakankamumas ar net širdies sustojimas.
Kaip tiksliai išmatuoti pulsą
Širdies ritmą geriausia matuoti ramybės būsenoje: patogiai atsisėdus, atsipalaidavus ir ne ką tik pabudus ar sportavus. Pulsą užčiuopkite ant riešo arba kaklo, skaičiuokite tvinksnius 10 sekundžių ir padauginkite iš 6 arba skaičiuokite vieną minutę — tai bus tikslus pulsas ramybėje. Jei pulsas mažesnis nei 60 dpm ir kartu yra minėti simptomai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Vaikų rodikliai skiriasi: naujagimiai 100–180 dpm, kūdikiai 80–150 dpm, vaikams nuo 2 iki 6 metų 75–120 dpm, nuo 6 iki 12 metų 70–110 dpm. _Jei vaiko, ypač naujagimio pulsas sulėtėja – reikia skubiai kreiptis į medikus._
Galimos priežastys
Bradikardiją gali lemti natūralaus širdies stimuliatoriaus — sinusinio mazgo — disfunkcija arba kiti laidumo sutrikimai, kai elektros impulsai netinkamai perduodami tarp širdies kamerų. Metaboliniai sutrikimai, pavyzdžiui, hipotireozė, taip pat gali sulėtinti ritmą. Be to, bradikardiją gali sukelti vėžiniai vaistai, dalis širdies ligų, hipoksija (deguonies trūkumas) arba vaistų poveikis, ypač beta blokatorių grupės preparatai.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Skubios medicininės pagalbos reikėtų ieškoti, jeigu pulso sulėtėjimą lydi krūtinės skausmas, alpimas ar stiprus dusulys.
Taip pat svarbu kreiptis, jei nepaaiškinami ritmo pokyčiai tęsiasi kelias dienas, jei yra ir kitų širdies ligų rizikos veiksnių (rūkymas, diabetas) arba jei pastebimos kaitaliojamos bradikardijos ir tachikardijos epizodai. Kūdikių ir vaikų atvejais žymiai griežtesnės rekomendacijos — bet koks reikšmingas pulso pasikeitimas turi būti įvertintas greitosios pagalbos ar priėmimo skyriuje.
Gydymas ir prevencija
Ne visuomet bradikardija reikalauja gydymo; jei ji nekelsa ir nėra simptomų, gydymo gali neprireikti. Tačiau, jei sulėtėjęs ritmas kelia pavojų arba yra susijęs su liga, gali būti reikalingas implantuojamas širdies stimuliatorius. Kitais atvejais gydymas apima vaistų korekciją, skydliaukės ligų gydymą, gyvenimo būdo pakeitimus (rūkymo metimas, mitybos ir fizinio aktyvumo keitimas) ir reguliarų širdies ritmo bei kraujospūdžio stebėjimą.
Galutinę rizikos įvertinimo ir gydymo taktiką nustato gydytojas, paskirdamas reikalingus tyrimus. Laiku pastebėjus ir tinkamai įvertinus simptomus galima užkirsti kelią rimtiems sveikatos sutrikimams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.