Cholesterolis – plačiai aptariama medžiaga, dažnai susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau dažnai klaidingai suprantama kaip vien tik kenksmingas. Iš tiesų cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui, nes atlieka svarbias funkcijas, be kurių negalėtume išgyventi.
Ši medžiaga yra viena iš pagrindinių ląstelių membranų sudedamųjų dalių, reikalinga hormonų gamybai, tulžies rūgštims, kurios dalyvauja riebalų virškinime, bei vitamino D sintezei, svarbiai imuninei sistemai ir kaulų sveikatai. Tačiau per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač aterosklerozę – kraujagyslių sienelių pažeidimą, kuris didina širdies infarkto ir insulto riziką.
Kas yra cholesterolis ir kokios jo rūšys?
Cholesterolis – tai riebalinės kilmės vaško pavidalo medžiaga, kurios pagrindinis šaltinis yra kepenys, bet dalį gauname ir su maistu, ypač gyvūninės kilmės produktų. Kadangi cholesterolis netirpsta kraujyje, jis transportuojamas specialių baltymų – lipoproteinų, pagal dalelių tankį skirstomas į kelias rūšis.
Pirmoji yra didelio tankio lipoproteinai (DTL), dar vadinami „geruoju“ cholesteroliu. Šie lipoproteinai surenka cholesterolio perteklių iš audinių ir grąžina jį į kepenis perdirbimui. Didesnis DTL kiekis laikomas apsauginiu veiksniu nuo širdies ligų.
Kita rūšis – mažo tankio lipoproteinai (MTL), arba „blogasis“ cholesterolis, kuris neolinkingai perneša cholesterolį į audinius. Jo perteklius sukelia cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, formuojant aterosklerozę. Taip pat svarbūs trigliceridai – pagrindinis energijos šaltinis, tačiau jų padidėjimas taip pat susijęs su sveikatos problemomis.
Kokios yra cholesterolio normos ir kaip matuojamas jo kiekis?
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos normos yra: bendras cholesterolis – iki 200 mg/dL, „blogasis“ cholesterolis – iki 100 mg/dL, „gerasis“ cholesterolis vyrams – ne mažiau kaip 40 mg/dL, moterims – ne mažiau kaip 50 mg/dL, trigliceridai – iki 150 mg/dL.
Cholesterolio kiekį kraujyje nustatome atlikdami lipidogramą, kuri parodytų visų svarbių frakcijų santykį ir lygį. Šis tyrimas atliekamas iš veninio kraujo nevalgius 9–12 valandų ir yra svarbi prevencijos priemonė.
Kodėl svarbu kontroliuoti „blogojo“ cholesterolio lygį?
Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų kiekis gali nepastebimai skatinti aterosklerozės vystymąsi, kraujagyslėms siaurėjant ir prastėjant kraujo pratekimui. Dėl to ženkliai padidėja infarkto, insulto ir kitų širdies kraujagyslių ligų rizika. Problema ta, kad cholesterolio perteklius dažnai nesukelia jokių simptomų, tad žmogus gali jaustis gerai, kol įvyksta rimtas sveikatos sutrikimas.
Kaip galima sumažinti cholesterolio lygį?
Laimei, cholesterolio lygį įmanoma reguliuoti tiek pakeitus gyvenimo būdą, tiek, esant poreikiui, vartojant medikamentus. Svarbiausi gyvenimo būdo pokyčiai apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, svorio kontrolę, rūkymo nutraukimą ir saikingą alkoholio vartojimą.
Sveika mityba reiškia mažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimą – riboti riebios mėsos, sviesto ir pirktinių kepinių kiekį. Rekomenduojama valgyti daugiau maisto produktų, kuriuose gausu skaidulų ir omega-3 riebalų rūgščių, pvz., riebios žuvies. Taip pat svarbu sumažinti cukraus ir rafinuotų angliavandenių suvartojimą.
Fizinis aktyvumas ne mažiau svarbus – per savaitę rekomenduojama skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo užsiėmimams, kurie padeda pagerinti lipidų apykaitą ir bendrą sveikatą. Svorio sumažinimas net 5–10 % žmogaus masės gali reikšmingai pagerinti cholesterolio rodiklius.
Metimas rūkyti skatina „gerojo“ cholesterolio kiekio mažėjimą bei pažeidžia kraujagyslių sieneles, didindamas aterosklerozės riziką. Alkoholis turi būti vartojamas saikingai, nes jis gali padidinti trigliceridų kiekį ir pažeisti kepenis.
Jei gyvenimo būdo pokyčiai yra nepakankami, sveikatos specialistai gali rekomenduoti cholesterolį mažinančius vaistus, kurie parenkami individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno paciento rizikos veiksnius bei sveikatos būklę.
Reguliari cholesterolio kontrolė ir profilaktika yra būtini siekiant išvengti rimtų sveikatos komplikacijų, o sveikas gyvenimo būdas padeda palaikyti gerą savijautą bei užtikrina ilgesnį gyvenimą be širdies ir kraujagyslių ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.