Spalis yra krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, kai ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvai diagnostikai ir prevencijai. Medicininiai duomenys rodo, kad ankstyvai, pirmoje stadijoje diagnozuotas krūties vėžys dažnai yra išgydomas – penkerių metų išgyvenamumas tokiu atveju siekia apie 98 procentus. Šie skaičiai pabrėžia, kodėl reguliarūs patikrinimai ir gydytojo konsultacijos yra tokios svarbios.
Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva” (anksčiau – „Kardiolitos Klinikos”) Krūtų ligų centro gydytoja mamologė Julija Vitko pažymi, kad prevencija apima ne tik vaizdinius tyrimus, bet ir individualią rizikos vertinimo konsultaciją. „Svarbiausia – nebijoti, nes profilaktinė patikra nėra bauginantis procesas. Priešingai – tai galimybė pasirūpinti savo sveikata ir jaustis saugiai.” Dėl baimės ar netinkamų įsitikinimų daugelis moterų delsia, o tai gali atitolinti ankstyvą diagnozę ir gydymą.
Mitai sėja baimę
Vienas plačiausiai paplitusių mitų teigia, kad liemenėlės su lankeliais blokuoja limfos tekėjimą ir taip padidina vėžio riziką. „Toks teiginys neturi jokio mokslinio pagrindo. Limfinė sistema veikia nepriklausomai nuo dėvimos aprangos, todėl liemenėlės neturi jokios įtakos vėžinių ląstelių vystymuisi”, – teigia J. Vitko. Tokie mitai dažnai plinta internete ir sukelia nereikalingą nerimą.
Kitas populiarus spėjimas yra, kad dezodorantuose ar antiperspirantuose esantys aliuminio junginiai ar parabenai gali prasiskverbti į audinius ir sukelti krūties vėžį. Tačiau nei vertinant mokslinius tyrimus, nei remiantis autoritetingų institucijų, pavyzdžiui, Amerikos vėžio draugijos, išvadomis, nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp dezodorantų naudojimo ir krūties vėžio.
Maisto papildai, nakvišų aliejus ir vitamino D vaidmuo
Dalis moterų ima pasikliauti papildais ar nakvišų aliejumi kaip apsauga nuo vėžio. Gydytoja perspėja, kad tai gali suteikti klaidingą saugumo jausmą ir atitolinti nuo realios prevencijos – reguliarinių tyrimų. „Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie antioksidantai, ypač vartojami didelėmis dozėmis arba sintetinių papildų forma, tam tikrais atvejais gali net padidinti tam tikrų vėžio formų riziką.
Vienintelė išimtis yra vitaminas D. Tyrimai rodo, kad jo trūkumas, ypač po menopauzės, gali būti siejamas su padidėjusia rizika, tačiau šis ryšys turėtų būti vertinamas individualiai – atlikus kraujo tyrimus ir pasikonsultavus su gydytoju”, – sako J. Vitko.
Tuo tarpu informacija apie krūtų implantus rodo, kad implantai savaime paprastai nepadidina krūties vėžio rizikos, tačiau tam tikrų tekstūruotų implantų atveju fiksuoti itin reti limfomos (BIA-ALCL) atvejai, todėl svarbu būti informuotoms ir sekti gydytojų rekomendacijas.
Kaip elgtis praktikoje
Žindymas turi tam tikrą apsauginį poveikį – sumažėja menstruacijų dažnis ir hormonų svyravimai, tačiau apsaugos mastas yra ribotas. Savityra išlieka svarbi, tačiau nepakankama: ankstyvųjų pakitimų dažniausiai neaptinkame palpuojant juos namuose. „Krūtų echoskopija kartu su gydytojos konsultacija leidžia išsamiai įvertinti ne tik krūtų struktūrą, bet ir individualius moters rizikos veiksnius bei bendrą sveikatos būklę. Konsultacijos metu aptariami visi svarbūs aspektai…” – pažymi gydytoja.
Galiausiai svarbiausia žinia yra aiški: informacija turi būti grįsta mokslu, o prevencija – sisteminga. Reguliarūs patikrinimai, tinkama komunikacija su gydytoju ir atsakingas požiūris į papildus bei informaciją internete – geriausias būdas sumažinti riziką ir užtikrinti savalaikį gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.