Liūdesys ir depresija dažnai painiojami, tačiau svarbu atskirti šias dvi būsenas, kad būtų galima laiku suteikti tinkamą pagalbą. Kaip teigia Kauno klinikų gydytoja psichiatrė Laura Jarutienė, liūdesys yra natūrali emocinė reakcija į nepalankius gyvenimo įvykius, tokius kaip praradimai, nesėkmės ar konfliktai. Toks liūdesys paprastai būna aiškiai susijęs su konkrečia priežastimi ir nesutrikdo kasdienio gyvenimo. Žmogus, ilgajam liūdesiui nepaisant, geba tęsti įprastines veiklas ir išlaiko įprastą funkcionavimą.
Tačiau liūdesys, trunkantis ilgiau nei dvi savaites ir dominuojantis didžiąją dienos dalį, gali būti viena iš klinikinės depresijos apraiškų. Depresija – tai sudėtingas psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta nuotaika, sumažėjęs interesas ar pasitenkinimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, didelis nuovargis, miego ir apetito pokyčiai bei kitos neigiamos emocinės būsenos. Be to, depresija gali lydėti dėmesio sutrikimai, pesimistinis požiūris, savęs nuvertinimas, o sunkiais atvejais ir savęs žalojimo ar savižudybės mintys.
Kas lemia depresijos atsiradimą?
Depresija yra komplikuotas sutrikimas, kurį lemia daugybė vidinių ir išorinių veiksnių. Genetiniai faktoriai vaidina svarbų vaidmenį – jeigu vienas iš tėvų sirgo depresija, didėja tikimybė, kad ši liga gali pasireikšti ir vaikui. Be to, moksliniai tyrimai rodo, jog depresijos metu smegenyse sutrinka serotonino ir noradrenalino signalų perdavimas, taip pat pasikeičia ryšys tarp smegenų sričių, reguliuojančių emocijas ir atsakus į stresą.
Taip pat įtakos depresijos vystymuisi gali turėti vaikystėje patirtos emocinės traumos, pavyzdžiui, tėvų skyrybos ar smurtas šeimoje. Išoriniai veiksniai gali būti psichoaktyvių medžiagų vartojimas – alkoholio ar narkotikų, taip pat lėtinės ligos, tokios kaip onkologija, skausmo sindromas ar širdies ir kraujagyslių ligos. Reikšmingą vaidmenį vaidina ir gyvenimo sukrėtimai – artimo žmogaus netektis, darbo praradimas, finansinės problemos, skyrybos ar socialinė izoliacija.
Kaip atpažinti ir kaip padėti sau?
Jei depresijos simptomai nėra labai ryškūs, žmogus gali pats sau padėti keliais paprastais būdais. Moksliškai įrodyta, kad fizinis aktyvumas, subalansuota mityba bei reguliarus miego režimas gerina psichologinę savijautą bei mažina depresijos riziką. Taip pat svarbu skirti laiko poilsiui, pomėgiams bei bendrauti su artimaisiais – šiltas socialinis ryšys veikia kaip svarbi parama sunkiais momentais.
Negana to, šiandien yra prieinamos įvairios technikos ir programėlės, padedančios valdyti stresą ir nerimą. Pavyzdžiui, „Ramu“ programėlė padeda atsipalaiduoti ir nurimti panikos atakos metu. Tačiau jei savarankiškos pastangos nepadeda, svarbu laiku kreiptis į gydytoją specialistą.
Kodėl svarbu nebijoti kreiptis pagalbos?
Dažna klaidinga nuostata, kuri trukdo žmonėms kreiptis pagalbos psichikos sveikatos specialistams, yra baimė dėl diagnozės pasekmių – darbo praradimo ar teisės vairuoti netekimo. Tačiau depresijos diagnozė nėra kliūtis profesijai ar vairavimui. Dar viena dažna baimė – priklausomybė nuo vaistų. Gydytoja pabrėžia, kad antidepresantai nesukelia priklausomybės ir yra saugūs bei efektyvūs, kai juos paskiria specialistas.
Gydytojo psichiatro pagalba apima ne tik medikamentinį gydymą, bet ir psichologinį ištyrimą bei konsultacijas. Ankstyvas gydymas leidžia greičiau atstatyti emocinę pusiausvyrą ir grįžti į pilnavertį gyvenimą. Svarbu, kad tiek pacientai, tiek jų artimieji būtų atviri ir nuoširdūs apie savo jausmus ir sunkumus, nes tai yra pirmas žingsnis link sveikimo.
Depresijos poveikis fizinei sveikatai ir visuomenei
Depresija ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai kenkia žmogui. Ją dažnai lydi nuolatinis nuovargis, įvairūs skausmai, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio mažėjimas arba priaugimas. Prasta fizinė būklė gali silpninti imuninę sistemą, todėl depresija sergantys asmenys dažniau susiduria su peršalimo ligomis, virškinimo sutrikimais ir kraujotakos sistemos problemomis, įskaitant padidėjusį kraujospūdį.
Socialiai depresija sukelia įtampas šeimoje, dažnai komplikacijų darbe, sumažėjusią motyvaciją ir susikaupimą. Tai gali privesti prie darbo netekimo ar santykių problemų. Be to, viena grėsmingiausių depresijos pasekmių yra savižudybė, todėl labai svarbu laiku atpažinti simptomus ir ieškoti profesionalios pagalbos.
Visuomenėje egzistuoja neteisingi stereotipai apie emocinę sveikatą, ypač apie vyriškumo sampratą, kuri riboja vyrų gebėjimą atvirai kalbėti apie savo jausmus. Tai papildomai užkerta kelią ankstyvai pagalbai ir gydymui. Todėl būtina skatinti atvirą dialogą apie psichikos sveikatą ir mažinti stigmatizaciją.
Kaip rasti pagalbą?
Lietuvoje veikia interneto svetainė pagalbasau.lt, kurioje galima rasti patikimą informaciją apie psichikos sveikatą, įvairius psichologinius sutrikimus bei jų požymius. Čia taip pat galima atlikti savidiagnozės testus, kurių pagalba galima įvertinti savo būklę.
Pagalbos galimybės apima emocinės paramos tarnybas, kur galima gauti pagalbą telefonu ar internetu, nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo, streso ir emocijų valdymo grupių užsiėmimus, psichiatrų konsultacijas, medikamentinį ar psichoterapinį gydymą ligoninėse. Sunkiais atvejais, kai kyla pavojus gyvybei, skubiai pagalbai skambinama numeriu 112.
Kreipimasis pagalbos yra svarbus ir drąsus žingsnis link geresnės savijautos, o laiku suteikta pagalba leidžia ne tik sumažinti simptomus, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, išsaugoti santykius bei darbines galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.