Kepenų ligos dažnai suvokiamos vienašališkai – laikomos vienintelės kaip su alkoholiu susijusios sveikatos problemos. Tačiau tikroji situacija yra kur kas sudėtingesnė: kepenų sutrikimus gali lemti ne tik alkoholis, bet ir daugelis kitų kasdienių faktorių, tokių kaip nutukimas, diabetas ar mažas fizinis aktyvumas. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytoja Toma Šimulienė atkreipia dėmesį į vis sparčiau pasaulyje plintančią kepenų ligą – nealkoholinį steatohepatitą (NASH), kuris dažnai lieka nepastebėtas ir gali baigtis rimtomis komplikacijomis.
Kas yra nealkoholinis steatohepatitas ir kodėl jis pavojingas?
NASH arba nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – tai būklė, kai kepenyse kaupiasi riebalai, sukeldami uždegimą ir lėtinį kepenų pažeidimą. Ši liga dažnai vystosi nepastebimai, nes kepenys neturi skausmo receptorių, tad žmogus ilgą laiką gali nejausti jokių specifinių simptomų. Nepastebėtas uždegimas ilgainiui gali sukelti kepenų cirozę ar net kepenų vėžį, todėl itin svarbu laiku identifikuoti ligą ir imtis prevencinių priemonių.
Kaip atpažinti kepenų ligas?
Nors tiesioginio skausmo kepenyse nebūna, tam tikri nespecifiniai požymiai gali įspėti apie sutrikusią jų funkciją. Dažnas nuovargis, energijos trūkumas, nemiegas ir padidėjęs dirglumas gali būti pirmieji signalai. Kai liga progresuoja, gali atsirasti pilvo skausmai ar maudimas po dešiniojo šonkaulio lanku, dispepsijos simptomai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pilvo apimties padidėjimą, geltonumą (geltą) bei kraujavimus iš nosies ar dantenų – šie ženklai gali rodyti jau pažengusią kepenų ligą.
Kas yra rizikos grupė?
Didžiausia rizika sirgti šia liga tenka žmonėms, kurie nesirūpina savo mityba ir gyvena neaktyvų gyvenimo būdą. Nutukimas, metabolinis sindromas, diabetas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje tampa svarbiais rizikos veiksniais. Tačiau net ir aktyviai gyvenantys žmonės ne visada yra apsaugoti, nes tam tikri genetiniai veiksniai taip pat gali lemti kepenų ligas.
Todėl net jei nėra matomų rizikos požymių, svarbu reguliariai tikrinti kepenų funkciją.
Ligos prevencija ir gydymas
Kepenų ligų prevencija prasideda nuo sveiko gyvenimo būdo ir subalansuotos mitybos. Reikėtų vengti per didelio kiekio riebalų, rafinuotų angliavandenių, cukrų, sūraus ir rūkytų produktų vartojimo. Moksliniai tyrimai parodė, kad tam tikri maisto produktai, tokie kaip avokadai, morkos, greipfrutai, burokėliai, žalios lapinės daržovės, ciberžolė ir žalia arbata, gali padėti „išvalyti” kepenis ir palaikyti jų sveikatą.
Tinkamas fizinis aktyvumas yra dar vienas svarbus sveikatos stiprinimo tarpininkas, nes fizinis krūvis padeda kontroliuoti kūno svorį, mažina blogąjį cholesterolį ir gerina bendrą organizmo būklę.
Be to, reikia atsakingai vartoti vaistus, nes kai kurie medikamentai gali pakenkti kepenims. Svarbu neįsimaišyti alkoholio vartojimo su vaistais bei vaistus vartoti tik tada, kai jų tikrai reikia.
Gydytoja Toma Šimulienė pabrėžia, kad esant reikalui galima papildomai vartoti specialius preparatus su esencialiniais fosfolipitais, kurie padeda atsinaujinti kepenų audiniui, mažina pažeidimus ir taip gerina kepenų funkciją. Taip pat svarbūs antioksidantai, tokie kaip vitaminas E, cinkas, selenas ir vitaminas C, kurie apsaugo kepenis nuo laisvųjų radikalų poveikio.
Apibendrinant, ankstyva kepenų ligų diagnostika ir sveika gyvensena gali ženkliai sumažinti riziką patirti rimtų kepenų komplikacijų. Neignoruokite jokių nemalonių pojūčių pilvo srityje, ypač maudimo po dešiniuoju šonkauliu, ir būkite aktyvūs rūpindamiesi savo sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.