Nuo 1988 metų iki 2023 metų Lietuvoje užregistruoti daugiau nei 4100 žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtusių asmenų. Pernai diagnozuoti 267 nauji užsikrėtimo atvejai, iš kurių pusė – tai 30–44 metų amžiaus žmonės. Šis skaičius žymi didžiausią per metus užfiksuotą ŽIV atvejų kiekį nuo pirmųjų ligos registravimo dienų šalyje. Tarp naujų atvejų taip pat nustatyti 37 AIDS atvejai, kas rodo, kad liga vis dar kelia rimtą pavojų.
ŽIV plitimas Lietuvoje išlieka aktuali problema, o pagrindiniai infekcijos perdavimo būdai tebėra lytinių santykių metu bei švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Be to, pastaraisiais metais fiksuojamas užsikrėtusių užsienio piliečių skaičiaus augimas, daugiausia atvykusių iš Rytų Europos valstybių. Ši demografinė situacija reikalauja nuolatinės ir kryptingos visuomenės sveikatos politikos bei prevencijos priemonių stiprinimo.
Prevencinės priemonės ir jų svarba
Siekiant sumažinti ŽIV plitimą, būtinas kompleksinis prevencinių priemonių taikymas. Vilniaus universiteto ligoninių Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja, profesorė Raimonda Matulionytė pažymi, kad visuomenę nuolat reikia šviesti apie apsisaugojimo priemonių naudojimą lytinių santykių metu, taip pat vengimą rizikingų situacijų, tokių kaip atsitiktiniai lytiniai santykiai ar naudotos švirkštų adatos. Tačiau itin svarbus yra ankstyvas užsikrėtusių asmenų diagnozavimas ir laiku paskirtas gydymas, kuris ne tik pagerina paciento sveikatos būklę, bet ir efektyviai stabdo viruso plitimą toliau.
Profesorė taip pat pabrėžia psichologinės ir socialinės pagalbos svarbą, nes užsikrėtę asmenys dažnai susiduria su stigmatizacija, kuri gali trukdyti juos motyvuoti pradėti ir tęsti gydymą. Todėl visuomenės švietimas ir empatijos skatinimas yra ne mažiau svarbūs kovojant su epidemija.
Gydymo galimybės ir modernūs sprendimai
Šiandien ŽIV infekcija yra nepagydoma, tačiau gerai valdoma liga – tinkamai reguliariai vartojant vaistus, ligos progresavimą galima efektyviai stabdyti. Lietuvoje veikia platūs antiretrovirusinės terapijos (ART) tiekimo tinklai.
Pernai gydymas pradėtas 293 asmenims, o iš viso gydymo priežiūrą gauna per 1800 užsikrėtusiųjų. Deja, maždaug pusantro šimto pacientų gydymą dėl įvairių priežasčių nutraukė, o tai kelia papildomų rizikų tiek jiems patiems, tiek visuomenei.
Modernūs gydymo vaistai yra efektyvesni ir geriau toleruojami nei anksčiau. Dabartiniu metu dažniausiai skiriamos kombinacijos, turi tik du veikliuosius komponentus, kurios yra patogesnės vartoti ir mažiau sukelia šalutinių poveikių. Taip pat ypatingas dėmesys skirtas nėščioms moterims – Lietuvoje nėštumo metu atliekami ŽIV tyrimai net du kartus, o moterims diagnozavus infekciją, pradedamas gydymas, kuris padeda užkirsti kelią viruso perdavimui kūdikiui.
Ankstyvos diagnostikos reikšmė ir naujovės
Vienas didžiausių iššūkių visame pasaulyje yra ankstyvos ŽIV diagnostikos užtikrinimas. Pasaulio sveikatos organizacija iškėlė ambicingus 2025 metų tikslus: 95 % užsikrėtusiųjų turi žinoti apie jų diagnozę, 95 % šių pacientų turi būti gydomi, o dar 95 % gydomųjų turi pasiekti efektyvų viruso slopinimą. Lietuvoje, pasikeitus metodikoms, diagnozės žinojimo lygis sumažėjo iki maždaug 68 %, tačiau gydymo aprėptis ir efektyvumas gerėja, todėl būtina toliau stiprinti diagnostiką bei informavimo priemones.
Gydytoja infektologė atkreipia dėmesį, kad ŽIV testai rekomenduojami įvairioms rizikos grupėms, įskaitant žmones, turėjusius kontaktą su užsikrėtusiaisiais, vartojusiems narkotines medžiagas, vyrams, kurie turi lytinių santykių su vyrais, seksualines paslaugas teikiantiems asmenims ir kitiems. Tokie tikslingi tyrimai leidžia laiku identifikuoti infekciją ir pradėti gydymą, kas ne tik gelbsti gyvybes, bet ir stabdo viruso plitimą visuomenėje.
Kovo su ŽIV perspektyvos
Prognozuojama, kad ateityje galima bus pasiekti dar geresnių rezultatų kovojant su ŽIV, ypač įgyvendinus inovatyvias prevencines priemones, tokias kaip priešekspozicinė profilaktika (PrEP), kai viruso neužsikrėtę žmonės, esantys didelės rizikos grupėje, iš anksto vartoja antiretrovirusinius vaistus. Šis metodas efektyviai mažina užsikrėtimo tikimybę ir plečiamas vis daugiau šalių.
Tuo pačiu, svarbu neprarasti budrumo ir nuosekliai stiprinti ankstyvą diagnostiką bei užtikrinti visiems sergantiems prieigą prie individualizuoto gydymo. Tokios priemonės padės ne tik sustabdyti ŽIV plitimą, bet ir užtikrinti, kad sergantiesiems būtų užtikrintas kokybiškas ir valdomas gyvenimas.
Kasmet gruodžio 1-ąją Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuojama Pasaulinė AIDS diena primena visuomenei apie būtinybę tęsti švietimą, prevenciją ir palengvinti gyvenimą žmonėms, gyvenantiems su ŽIV. Šių metų šūkis – „Vienykimės, kad pasiektume visus!“ – ragina visus dalyvauti kovoje su šia liga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.