Ar galima „atsukti laiką atgal“ po 40-ies?
„Per vėlu kažką keisti“ – dažnas pasakymas kalbant apie sveikatą, ypač sulaukus keturiasdešimties. Tačiau šis požiūris yra mitas, kaip teigia ilgaamžiškumo ekspertas, genetikas dr. Vaidas Dirsė. Nors chronologinio amžiaus, žinomo pagal gimimo metus, pakeisti neįmanoma, biologinis amžius, t.y. organizmo funkcijų ir genetinių rodiklių senėjimo tempas, gali būti sulėtintas, o kai kurie rodikliai net gali parodyti atjauninimą.
Biologinio amžiaus ir epigenetikos reikšmė
Dr. V. Dirsė palygina DNR su knyga, kur epigenetika veikia kaip teksto žymekliai – parodantys, kuriuos genus aktyvuoti, o kuriuos slopinti. Šių žymeklių pokyčiai lemia, kaip veikia organizmas: apsauginiai genai gali išsijungti, o kiti, pavyzdžiui, susiję su uždegiminiais procesais, per daug įsijungti. Biologinis amžius matuojamas vertinant šiuos epigenetinius rodiklius ir lyginant su populiacijos vidurkiu. Tai leidžia suprasti, koks iš tiesų yra organizmo funkcionalumas ir sveikatos lygis, nepriklausomai nuo chronologinių metų.
Gyvenimo būdo pokyčių svarba sulėtinti senėjimą
Net jei iki 40 metų gyvenimas nebuvo tobulas, daug ką galima keisti. Svarbiausia – sulėtinti senėjimo procesus ir pagerinti organizmo funkcijas. Pokyčiai apima lėtinio uždegimo mažinimą, estrogenų ir kitų hormonų pusiausvyros palaikymą, raumenų masės ir jėgos atstatymą, taip pat medžiagų apykaitos, kraujospūdžio bei lipidų profilio gerinimą. Tačiau ekspertas pabrėžia, kad radikalių ir negrįžtamų pažeidimų, pvz., sunkios kepenų cirozės ar išeminės širdies ligos, gyvenimo būdas neišgydo, tik padeda stabdyti progresavimą ir gerina gyvenimo kokybę.
Kada atsiranda pirmieji organizmo signalai?
40-ies metų amžius nėra vienareikšmė riba gerai savijautai, ji labai priklauso nuo kiekvieno gyvenimo būdo. Eurovaistinės vaistininkas Ignas Popa atkreipia dėmesį, kad dažniausiai pastebimi simptomai – padidėję kraujo spaudimas, cholesterolio pokyčiai, odos sausumas, nuovargis, miego sutrikimai, kūno svorio ar virškinimo pokyčiai.
Ankstyvas šių signalų pastebėjimas leidžia laiku pradėti keisti įpročius ir užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms, todėl svarbu nepraleisti pirmųjų organizmo siunčiamų ženklų.
Pokyčių pradžia ir greitis
Pradėjus sveikesnį gyvenimo būdą po 40-ies, pirmieji teigiami pokyčiai gali būti pastebimi jau per 2–4 savaites. Tai apima sisteminio uždegimo sumažėjimą, ryto sąstingio bei sąnarių skausmų mažėjimą, nuotaikos pagerėjimą. Per 1–2 mėnesius gerėja mitochondrijų funkcijos, stabilizuojasi kraujospūdis ir gliukozės kiekis kraujyje. Po 3–6 mėnesių stiprėja raumenų kraujotaka, gerėja miego kokybė ir kognityvinės funkcijos. Po 6–12 mėnesių, reguliariai laikantis rekomendacijų, jau galima matyti apčiuopiamus pokyčius biologinio amžiaus testuose.
Dažniausios klaidos ir kaip jų vengti
Viena svarbiausių klaidų – „viskas arba nieko“ požiūris, kai staigus ir drastiškas kalorijų apribojimas ar per intensyvus sportas gali turėti priešingą poveikį, sukelti raumenų nykimą ar net pažeisti sąnarius bei širdį. Taip pat dauguma nepaiso hormoninių pokyčių – prastėjančio insulino jautrumo, vyrų testosterono, moterų estrogeno mažėjimo, kas lemia organizmo atsparumo sumažėjimą. Dar viena klaida – nevartoti pakankamo kiekio baltymų, todėl svarbu subalansuota mityba ir tinkamas poilsis.
Kaip pradėti realius pokyčius?
Rekomenduojama pradėti nuo sąžiningo įsivertinimo – nustatyti savo biologinį amžių ir sveikatos rizikas. Tai padės tiksliau suplanuoti veiksmus. Toliau verta orientuotis į raumenų išsaugojimą, reguliariai užsiimant jėgos treniruotėmis, medžiagų apykaitos balanso palaikymą kontroliuojant gliukozės kiekį ir cukraus vartojimą. Konsultacijos su specialistais tikslui pasiekti ypač svarbios, ypač kalbant apie hormonų balansą. Dr. Dirsė ragina kelti konkrečius, išmatuojamus tikslus, pavyzdžiui, sumažinti biologinį amžių 3–5 metais per vienerius ar dvejus metus, kas yra visiškai pasiekiama.
Prevencija ir nuolatinė sveikatos priežiūra
Be aktyvių pokyčių, svarbu atkreipti dėmesį į reguliarų savo organizmo stebėjimą ir prevenciją. Tai apima reguliarius kraujo spaudimo matavimus, cholesterolio ir kitų laboratorinių rodiklių kontrolę bei specialistų rekomendacijų laikymąsi. Lietuvoje egzistuoja valstybinės kompensuojamos programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei onkologinių susirgimų prevencijai, kurias verta pasinaudoti dar prieš išryškėjant rimtoms problemoms. Nuolatinė profilaktika ir gyvenimo būdo keitimas yra raktas į ilgesnę ir kokybiškesnę gyvenimo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.