78 metų anesteziologas ir vyriausiasis Klivlando klinikos sveikatingumo vadovas dr. Michaelis Roizenas atskleidė, kad pakeitęs savo mitybos įpročius savo ‚biologinį amžių‘ sumažino beveik 20 metų. Jo kūnas ir savijauta išlieka daug jaunesni, o savo patirtimi jis dalijasi ne tik su kolegomis klinikoje, bet ir visais, kurie siekia sveikesnio gyvenimo būdo.
Dr. Roizenas teigia, jog jo sėkmės paslaptis slypi ne tik konkrečiuose maisto produktuose, bet ir visos dienos mitybos ritmo pakeitime bei subalansuotų sveikų įpročių taikyme. Jo įdiegtos sveikos gyvensenos programos Klivlando klinikoje per metus padėjo sutaupyti iki 200 mln. JAV dolerių, o pats gydytojas jaučiasi energingas ir puikiai miega.
Viduržemio jūros dieta kaip pagrindas sveikatai
Pirmas ir pagrindinis principas – laikytis Viduržemio jūros dietos, kurios pagrindą sudaro vaisiai, daržovės, pilnaverčiai ankštiniai augalai ir neriebūs baltymų šaltiniai, tokie kaip upėtakis ir lašiša. Ši dieta riboja raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimą, taip pat rekomenduoja saikingai vartoti alkoholį.
Viduržemio jūros dieta jau daug metų yra pripažinta sveikiausia dieta pasaulyje, nes ji ne tik gerina širdies ir kraujagyslių būklę, padeda išlaikyti gerą kūno svorį, bet ir mažina riziką susirgti įvairiomis neurodegeneracinėmis ligomis, lėtina kognityvinį nuosmukį.
Dienos kalorijų suvartojimas – svarbus natūraliems kūno ritmams
Dr. Roizenas valgo pagrindinį savo dienos valgį per pietus, o vakarienė dažniausiai būna lengva – daugiausia salotų. Pasak jo, didelis maisto kiekis vakare trukdo kokybiškai miegoti ir sumažina energiją kitą dieną.
Brazilijos Alagoaso universiteto tyrimai patvirtina, kad kalorijų didžiausia dalis dienos racione turi būti suvartojama per pietus. Toks valgymo modelis geriau atitinka natūralius žmogaus fiziologinius ritmus, padeda išvengti nutukimo ir gerina medžiagų apykaitą.
Kalorijų ribojimas ir badavimą imituojanti dieta
Dar vienas svarbus sveikos gyvensenos elementas – kalorijų suvaržymas penkias dienas per mėnesį, pagal ilgaamžiškumo dietą, kurią sukūrė profesorius Valteris Longo.
Ši dieta imituoja badavimą: pirmąją dieną suvartojama iki 1100 kalorijų, o kitas keturias – apie 700 kalorijų per dieną.
Atlikti tyrimai rodo, kad toks laikinai ribotas kalorijų vartojimas gali sumažinti biologinį amžių ir pagerinti bendrą organizmo būklę. Be to, toks metodas gali padėti mažinti lėtinių ligų riziką ir stiprinti organizmo atsparumą.
Protarpinis badavimas – laiko ribojimas valgymui
Dr. Roizenas taip pat praktikuoja protarpinį badavimą, ribodamas valgymo laiką nuo 11 iki 19 valandos. Nors moksliniai duomenys apie šios praktikos ilgalaikį poveikį dar nėra vienareikšmiški, gydytojas pabrėžia, kad jaučiasi energingesnis, miega geriau ir išlaiko gerą savijautą.
Tokie mitybos būdai – tiek kaloringumo ribojimas, tiek valgymo laiko sutrumpinimas – pastaruoju metu plačiai tyrinėjami kaip priemonės, galinčios padėti ilgaamžiškumo siekiančiam žmogui išlaikyti organizmo jaunumą bei gyvybingumą.
Apibendrinant, pagrindiniai dr. Michaelio Roizeno principai – tai subalansuota Viduržemio jūros dieta, kalorijų koncentracija pietų metu, ribotas kalorijų kiekis tam tikromis dienomis bei valgymo laiko kontrolė. Šie principai kartu padeda ne tik gerinti fizinę būklę, bet ir džiaugtis energija bei ilgesniu jaunatviškumu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.