Dažnas plaukų slinkimas vargina daugelį: įprastai žmogus per dieną praranda 40–150 plaukų, tačiau stresinės situacijos, ligos ar netinkama priežiūra gali šį skaičių gerokai padidinti. Neretai plaukų būklė atspindi bendrą sveikatą – mitybos trūkumai, hormonų svyravimai, ilgas stresas ar griežtos dietos silpnina plauko svogūnėlį ir sulėtina atsinaujinimą.
„Reakcinis plaukų slinkimas gali pasireikšti dėl trumpalaikio ir ilgalaikio streso, didelio šoko, hormonų svyravimo, įvairių ligų ir uždegiminių procesų organizme, taip pat medikamentų vartojimo, operacijų, chemoterapijos, fizinio išsekimo, psichologinių ir psichikos sutrikimų bei griežtos dietos, mikroelementų stokos.
Reikia nepamiršti ir fiziologinio plaukų slinkimo, kuris priklauso nuo plaukų augimo ciklų ar net sezonų – pavasarį ir rudenį daugumai žmonių plaukai slenka intensyviau.
Pirmasis karantinas dėl kilusios koronaviruso pandemijos paskelbtas pavasarį ir sutapo su sezoniniu plaukų slinkimu, o ir situacija visuomenėje buvo kelianti stresą – žmonės bijojo dėl sveikatos, verslo, artimųjų, baiminosi izoliacijos, pinigų trūkumo, santykių krizės ir rutinos pasikeitimo, žlugusių planų. Tai labai galėjo prisidėti prie esamų būklių pablogėjimo, o dažnai tapo ir plaukų slinkimo priežastimi“, – sako „Nordclinic“ gydytoja dermatologė – trichologė Aušrinė Ramanauskaitė.
Kokie maisto produktai gali padėti?
Maisto įpročių korekcija negali išspręsti visų plaukų slinkimo priežasčių, tačiau subalansuota, į trūkumus orientuota mityba suteikia būtinų medžiagų plauko augimui ir stiprumui. Žemiau – penki produktai, kuriuos verta įtraukti į racioną.
1. Kiaušiniai. Kiaušiniuose gausu biotino (B7), baltymų, L‑lizino ir vitamino D – visi šie komponentai reikalingi stipriems plaukams. Baltymai suteikia plaukams struktūrą, o biotinas padeda palaikyti plauko folikulus ir slopina plaukų skilinėjimą. Rekomenduojama vartoti įvairiai: virti, kepti be didelio riebalų kiekio arba pridėti į salotas ir omletus.
2. Braziliški riešutai. Šie riešutai yra vienas koncentruočiausių seleino šaltinių.
Selenas padeda palaikyti plaukų folikulų funkciją ir imuninę sistemą. Dėl didelio seleino kiekio ribokite vartojimą iki 3–4 riešutų per dieną.
3. Riebi žuvis (lašiša, skumbrė, tunas, silkė, sardinės). Omega‑3 riebiosios rūgštys mažina uždegimą, gerina galvos odos mikrocirkuliaciją ir padeda išlaikyti plaukų blizgesį bei drėgmę. Žuvį rekomenduojama valgyti bent 1–2 kartus per savaitę.
4. Vitaminas D. Šis vitaminas skatina plaukų augimą ir imuninės sistemos balansą. Be žuvies ir kiaušinių, vitamino D šaltinis gali būti fermentinis sūris, kepenėlės, tam tikros grybų rūšys arba, esant trūkumui, gydytojo paskirti papildai.
5. L‑Lizinas. Tai amino rūgštis, svarbi plauko kolageno sintezei ir augimui. Jo gausu kiaušiniuose, mėsoje, pupelėse, lęšiuose, riešutuose ir spirulinoje. Užtikrinkite pakankamą baltymų kiekį racione, ypač jei ribojate mėsos vartojimą.
Be šių produktų verta atkreipti dėmesį į geležies, cinko, vario, folio rūgšties bei vitaminų A, B ir C pakankamumą. Taip pat svarbi gyvensena: mažinti terminį plaukų pažeidimą (karštas formavimas), valdyti stresą ir užtikrinti miego kokybę.
Kalbant apie liaudiškus receptus gydytojai įspėja būti atsargiems: „Mergina, siekdama išsigydyti spuogus, nusprendė užsitepti pertrintų svogūnų ir česnakų kaukę veidui. Perskaitė internete, neva ši kaukė labai gerai juos naikina, dar buvo rekomenduojama visą tą marmalą palikti po plėvele ant veido nakčiai. Bet ryto ji jau sunkiai sulaukė ir su mama atvyko skubiai konsultacijai dėl pūslėmis nusėto, tarsi karštu aliejumi nudeginto veido.
Teko guldyti į ligoninę, skirti sisteminį gydymą dėl baisaus alerginio kontaktinio dermatito. Kai po kurio laiko veidas sugijo, liko visam laikui raustanti ir labai jautri, o spuogai taip ir nedingo. Tik paskyrus tinkamą gydymą jie pradėjo nykti, tačiau tai užtruko kur kas ilgiau, nes veido oda buvo per daug įjautrinta ir ne visos priemonės tiko.“
Jeigu plaukų slinkimas tęsiasi, pastebimas plikimas ar kitokie odos pažeidimai, verta kreiptis į gydytoją trichologą arba dermatologą, atlikti kraujo tyrimus dėl mikroelementų ir kartu koreguoti mitybą bei gyvenimo būdą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.