Žarnyno ir smegenų ryšys: daugiau nei hipotezė
Tyrimai vis dažniau atskleidžia, kad žarnyno mikrobiota nėra tik virškinimo proceso dalis. Ji aktyviai komunikuoja su smegenimis per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį, gamindama metabolitus ir signalines molekules, galinčias paveikti nuotaiką, kognityvines funkcijas bei valgymo įpročius. Pastarieji atradimai kelia svarbų klausimą: ar mūsų mitybos pasirinkimus iš dalies lemia pačios bakterijos?
2026 m. apdovanotas biomedicinos mokslininkės dr. Solveigos Samulėnaitės darbas tiria, ar mikrobiota gali būti maisto priklausomybės veiksnys ir kaip šias žinias būtų galima panaudoti personalizuotos medicinos praktikoje. Tyrimai su žmonėmis ir gyvūnų modeliais leidžia matyti pasikartojančius dėsningumus ir siūlo naujus prevencijos bei gydymo kelius.
Apibendrinti tyrimo rezultatai
– Jūsų apdovanotas tyrimas nagrinėjo žarnyno mikrobiotos ir maisto priklausomybės ryšį. Koks buvo pagrindinis atradimas?
– Savo tyrime nustatėme, kad tam tikri mikrobiotos pokyčiai būdingi tiek žmonėms, tiek pelėms, turintiems maisto priklausomybę.
Vienas svarbiausių atradimų buvo sumažėjęs bakterijų Blautia kiekis maisto priklausomybės turinčių individų žarnynuose. Siekdami patikrinti priežastinį ryšį, tyrėjai taikė kelių rūšių intervencijas: tiesioginį Blautia pristatymą ir prebiotikus, skatinančius šios bakterijos augimą. Abi strategijos rodė apsauginį poveikį gyvūnų modeliuose – sumažėjo motyvacija siekti saldžių produktų ir kompulsinis valgymas. Tokie rezultatai suteikia pagrindą tolesniems tyrimams ir galimiems terapiniams sprendimams.
– Paminėjote bakteriją Blautia. Kodėl būtent ji pasirodė tokia svarbi?
– Mūsų tyrimuose būtent Blautia buvo viena nuosekliausiai su maisto priklausomybės neturinčiais individais susijusių bakterijų, o šios bakterijos pokytis buvo stebimas tiek pelėse, tiek žmonėse. Todėl tai suteikė vilčių, jog Blautia pagrindu sukurtos mikrobiotos sudėties koregavimo strategijos galėtų padėti išvengti maisto priklausomybės ne tik pelėse, bet ir žmonėse.
Reikšminga pažymėti, kad sumažėjęs tam tikros rūšies bakterijų kiekis nėra tiesioginis įrodymas apie priežastinį ryšį, tačiau jis yra stiprus signalas tolimesniems mechanistiniams tyrimams. Patentavimo procesai ir tarptautiniai partneriai leidžia tikėtis, kad kai kurios intervencijos galėtų peraugti į prevencines arba gydomąsias priemones.
Ką tai reiškia praktikoje?
– Kaip bakterija žarnyne gali būti susijusi su tuo, ko žmogus nori valgyti?
– Tai – vienas įdomiausių klausimų šioje srityje. Jau turime nemažai duomenų, kad žarnynas ir smegenys nuolat komunikuoja tarpusavyje. Tai vadinama žarnyno–smegenų ašimi. Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai gamina įvairias signalines molekules ir metabolitus, kurie gali veikti nervų bei imuninę sistemas.
Tokios įžvalgos verčia peržiūrėti paprastus paaiškinimus, kurie maisto priklausomybę sieja tik su silpna valia. Biologiniai mechanizmai, genetika, ankstyvosios gyvenimo patirtys ir aplinka kartu formuoja individualią riziką. Todėl ateities gydyme svarbiausias taps personalizuotas požiūris, kai sprendimai priimami remiantis konkretaus žmogaus mikrobiotos ir metabolinio profilio analize.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.