Kepenys atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: filtruoja kraują, neutralizuoja toksinus, dalyvauja riebalų ir angliavandenių apykaitoje bei padeda virškinti maistą. Dėl šių priežasčių kepenų sutrikimai gali reikšmingai paveikti bendrą savijautą, tačiau šis organas pneumoniškai nekelia ryškių skausmo signalų, todėl ligos dažnai nustatomos per vėlai. Svarbu mokėti atpažinti subtilius ženklus, kurie gali rodyti ankstyvus kepenų pažeidimus.
Pagrindiniai kepenų veiklos sutrikimų požymiai
Odos arba akių baltymų pageltimas: pageltusi oda ar geltoni akių baltymai yra klasikinis geltaus požymis, rodantis bilirubino kaupimąsi kraujyje. Tai gali būti tiek ūmių, tiek lėtinių kepenų sutrikimų ženklas ir reikalauja skubių tyrimų.
Išsiplėtusios kraujagyslės, matomos tiesiai po oda: tokios išsiplėtusios kapiliarų angažas gali rodyti ilgalaikį kepenų funkcijos sutrikimą, ypač kai jie atsiranda ant krūtinės ar kaklo. Šis simptomas dažnai siejamas su hormoniniais ir medžiagų apykaitos pokyčiais, kuriuos sukelia kepenų disfunkcija.
Padidėjusi blužnis: nors blužnis nėra kepenų dalis, jos padidėjimas gali būti antrinis požymis dėl portalinės hipertenzijos ar kitos kepenų ligos. Pacientai gali jausti spaudimą ar pilnumo jausmą kairėje pilvo pusėje.
Pilvo pūtimas be aiškios virškinamojo trakto priežasties: skysčių sankaupa pilve (ascitas) arba sprando pūtimas gali būti susijęs su sutrikusia kepenų baltymų sinteze ir kepenų funkcijos prastėjimu.
Delnų paraudimas: vadinamasis plamaro eritema pasitaiko sergant tam tikromis kepenų ligomis. Šis pastebimas odos paraudimas paprastai siejamas su hormoniniais pokyčiais ir kapiliarų išsiplėtimu.
Ką daryti, jei pastebite simptomus
Jeigu jus neramina minėti požymiai, svarbu kreiptis į gydytoją. Diagnozė dažniausiai prasideda nuo kraujo tyrimų (kepenu fermentų, bilirubino, albumino, koagulacijos rodiklių), o esant reikalo — atliekami vaizdiniai tyrimai: ultragarsinis kepenų, kompiuterinė tomografija ar elastografija.
Ankstyva diagnostika leidžia nustatyti ligas, tokias kaip kepenų suriebėjimas, hepatitas ar kitokios uždegiminės ir degeneracinės būklės.
Prevencija: ribokite cukraus ir itin perdirbtų produktų vartojimą, sumažinkite alkoholio kiekį iki minimumo, įtraukite reguliarią fizinę veiklą, laikykitės miego režimo ir nevartokite vaistų ar maisto papildų be gydytojo leidimo. Vakcinacija nuo hepatito A ir B bei reguliari sveikatos priežiūra gali žymiai sumažinti riziką.
Kur iš tikrųjų „skauda“ kepenis: kepenys daugiausia yra viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, po diafragma. Diskomfortas ar skausmas dažniausiai jaučiamas dešinėje pusėje po šonkauliais. Jei skausmas lokalizuotas šioje srityje, verta išsitirti ir įvertinti tiek kepenų, tiek tulžies takų būklę.
Atminkite, kad kepenys dažnai reaguoja tyliai, todėl pastebėjus bet kurį iš minėtų simptomų ar nuolat blogėjantį savijautos lygį, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją ar hepatologą.