Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis rugsėjo 18 d. interviu Ukrainos naujienų agentūrai Ukrinform pateikė aiškią viziją, kokia galėtų būti Ukrainos ilgalaikė saugumo garantija. Politikas teigia, jog svarbiausias elementas – tolimojo nuotolio galia, pagrįsta dronų, raketų ir atitinkamos inžinerinės bei žvalgybinės infrastruktūros plėtra. Jis tai apibūdino kaip galimybę sukurti „stipriausią saugumo garantiją“ regionui.
Atgrasymas dronais ir balistinėmis raketomis
Landsbergis siūlo atgrasymo sistemą, kurios branduolys būtų tolimojo nuotolio smogikliai: masinė dronų gamyba, balistinės raketos ir kita karinė technika. Jis pažymėjo, kad karo metu Ukraina išmoko greitai didinti dronų gamybą ir operatyviai naudoti jas mūšio lauke. Toks mastas, pasak jo, leistų ne tik versti išlaidas priešui, bet ir sukurti rimtą atgrasymą nuo naujos agresijos.
Infrastruktūra ir žvalgyba – ginklai nėra viskas
Tačiau Landsbergis pabrėžia: vien gamyba neužtenka. Norint, kad tolimojo nuotolio pajėgumai taptų efektyvūs, reikalingos pažangios taikinių nustatymo sistemos, satelitinė žvalgyba, komunikacijų tinklai ir atsparumas priešininko elektroninei veiklai. Be patikimos žvalgybos ir raketų nukreipimo mechanizmų didelis smogiamųjų vienetų skaičius gali tapti mažiau veiksmingu arba net beprasmis.
Vakarų parama ir regioninė prieinamumas
Landsbergio vertinimu, kol kas jokia kita valstybė negali greitai sukurti tokios sistemos be Ukrainos indėlio. Vakarų partneriai gali padėti finansais, technologijomis ir mokymais, bet pats branduolys turi kilti iš Ukrainos inžinerinių sprendimų ir karo patirties. Be to, jis ragina panaudoti šią patirtį stiprinant ir kitų Rytų Europos šalių gynybą: mažesni, nacionalūs tolimojo nuotolio atgrasymo modeliai galėtų būti pritaikyti Lietuvai, Estijai ir kitoms regiono valstybėms.
Skaičiai, realybė ir rizikos
Landsbergis minėjo spartų dronų gamybos augimą, tačiau Ukrainos gynybos ministerija skelbia kuklesnius, bet taip pat įspūdingus skaičius: nuo kelių tūkstančių 2022 m.
iki kelių milijonų vėlesniais metais. Net jei tikslai ir skaičiai skiriasi, aišku viena – pajėgumai gerokai išaugo. Visgi, plėtra kelia ir strateginių klausimų: kaip užtikrinti atsakingą naudojimą, išvengti eskalacijos ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Landsbergis taip pat teigia, kad gebėjimas grasinti atsakomuoju smūgiu – tai esminė „suverenią galią“ apraiška, leidžianti valstybėms mažinti priklausomybę nuo išorinių garantijų.
Galutinė Landsbergio žinia regionui aiški: investicijos į tolimojo nuotolio pajėgumus kartu su žvalgybos ir technologine infrastruktūra gali tapti rimta atgrasymo priemone. Tai reikalauja tiek nacionalinių strategijų, tiek tarptautinio bendradarbiavimo, kad būtų pasiektas reikalingas mastas ir užtikrintas ilgalaikis saugumas.
