Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, ruošdamasis partijos pirmininko rinkimams ir dėliodamas būsimų vietos bei nacionalinių rinkimų strategiją, yra tikras, kad 2029 m. prezidento rinkimuose socialdemokratai kels partinį kandidatą. Politikas neatskleidžia, ar galvoja pats kandidatuoti, tačiau kartais pasisako užsienio politikos klausimais, nors tai nėra būdinga Jonavos mero funkcijoms.
Pats M. Sinkevičius sako, kad užsienio politikos temomis pasisako siekdamas plėsti akiratį ir padėti nepartiniams ministrams susiorientuoti politinėse aktualijose. Greičiausiai šiuo atveju mintyse turimas nepartinis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Reikia plėsti akiratį, reikia padėti nepartiniams ministrams susiorientuoti politinėse aktualijose, politinėje kryptyje, kurią mes užduodam. Aš manau, kad veikiu geranoriškai: ne siekdamas konfrontuoti, bet norėdamas padėti, patarti“, – sakė M. Sinkevičius.
Apie Remigijų Žemaitaitį ir Kovo 11-ąją
Kalbėdamas apie „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus, kai Kovo 11-ąją prilygino perversmui, socialdemokratų lyderis buvo konkretus: „tai yra nesąmonė, o R. Žemaitaitis sau labai daug leidžia“.
„Politikų duona apskritai yra kalbėti, tik pageidautina kalbėti ir teikti siūlymus, kurie naudingi valstybės vystymuisi ir raidai. Bet yra politikų, kurie kalba labai plačiai, visomis temomis, net ir istorinėmis. Akivaizdu, kad dažnai nepataiko į tai, kas yra istoriniai faktai, arba juos interpretuoja visiškai nesuvokiamai. Kalbėti apie sukilimus, perversmus ar panašiai?.. Mačiau tą epizodą ir pagalvojau, kad tikrai kažkas čia negerai, nes tokie nusikalbėjimai neturi nieko bendra su realybe ir istorine praeitimi. Kaip mes galėtume, kaip partneriai, atsakyti? Mes jo nelegitimuojame. Labai dažnai viskas susiveda į tai, kad koalicijos partneris R. Žemaitaitis kažką pasakė. Koalicijos partneris yra „Nemuno aušra“, o ne jos lyderis, kuris labai daug sau leidžia“, – teigė M. Sinkevičius.
Pasak jo, R.
Žemaitaitis neretai „šauna pro šalį ir kartais labai daug laiko skiria save vis parodyti, kartais net pritrūksta idėjų, o tada prasideda visokie išvedžiojimai ir fantazijos apraiškos“.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Kovo 11-osios vadinimas perversmu yra „nesusipratimas, švelniai tariant“, ir nemato sociologinių apklausų, kurios pagrįstų teiginį, jog „Nemuno aušros“ veikimas silpnina socialdemokratus. Jis teigė, kad socialdemokratai orientuoti į stabilumą valstybėje ir sprendimų priėmimą, o ne į vidaus vaidus. „Aš esu Socialdemokratų partijos lyderis ir galiu pasisakyti apie frakcijos, Seimo, merų darbą, apie mūsų teisingus sprendimus, gal paklydimus, bet nenoriu tapti R. Žemaitaičio pasisakymų vertintoju“, – sakė politikas ir jam atsakė: „Remigijau, būk tu nuosaikesnis, ramesnis, valstybiškesnis ir mums komentuoti nieko nereikės.“
Apie premjerės Ingos Ruginienės kelionę į Vatikaną
Socialdemokratų lyderis taip pat pakomentavo kritiką, nukreiptą į premjerę Ingą Ruginienę dėl kelionės į Vatikaną su sutuoktiniu ir vaikais, apmokėtos mokesčių mokėtojų lėšomis.
„Aš manau, kad Vyriausybės vadovė turi teisę suformuoti delegaciją išvykoms, reaguodama į kvietimus, kuriuos gauna. Buvau informuotas, kad premjerė buvo kviečiama su šeima. Nežinau, ar tai tokio aktualumo situacija Lietuvos visuomenei? Aš asmeniškai [problemos] dėl premjerės valstybės reprezentavimo su sutuoktiniu ir, išimtiniais atvejais, su vaikais nematau. Kol kas tai labiau politinis pasistumdymas nei noras kvestionuoti tai, kas padaryta, ar kvestionuoti teisėtumą. Manau, kad viskas buvo padaryta teisėtai“, – teigė M. Sinkevičius.
Anot jo, nors 8 tūkst. eurų kažkam atrodo reikšminga suma, valstybės biudžete tai nėra tokia didelė suma, „ir jeigu tai atneša ekonominę, reprezentacinę ar kitokią naudą, manau, kad tokią investiciją galime sau leisti padaryti per mūsų valstybės vadovus.“
Pastaba: į Vatikaną iš viso vyko 12 narių: premjerė I. Ruginienė, jos sutuoktinis Vismantas Ruginis, vaikai Akvilė ir Augustas, premjerės patarėja Ingrida Kutkienė, laikinasis Ministro pirmininko protokolo skyriaus vedėjas Užsienio reikalų ministerijoje Andrius Macijauskas, ambasadorė prie Šv. Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Justas Pankauskas, sekretoriato vadovė Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė, fotografė Laima Penek ir du apsaugos darbuotojai.
LRT įstatymo projektas ir Venecijos komisija
M. Sinkevičius pakomentavo ir Seimo darbo grupės parengtą LRT įstatymo projektą, kurį vėl skubos tvarka vertins Venecijos komisija.
„Mano vertinimas koks: buvo darbo grupės nuveikto darbo pateikimas Seimui. Toliau vyks ne skubotas, o normalus, dalykiškas darbas komitete. Nė vienam Seimo nariui, nė vienai suinteresuotai žurnalistų organizacijai nėra kliūčių dalyvauti tame teisėkūros procese ir darbo grupės rezultatą tobulinti, kaip atrodo reikalinga“, – aiškino politikas.
Pasak jo, Venecijos komisijos išvadų dėl darbo grupės parengto teisės akto bus sulaukta gana operatyviai, gal per dvi–tris savaites, o Seimo svarstymas ir išvadų laukimas vyks lygiagrečiai.
Atsakydamas į klausimą, kodėl, prieštaraujant Seimo teisininkų ir Venecijos komisijos rekomendacijoms, įsigaliojimas dėl generalinio direktoriaus atleidimo kadencijos viduryje nustatomas nuo įsigaliojimo, o ne nuo naujos kadencijos, M. Sinkevičius teigė: „Neužbėkime įvykiams už akių. Jūs puikiai žinote, kad neretai teisės aktai (nors tai nėra geras požymis) kinta nuo to, kas buvo pateikimo stadijoje ir kas paskui priimama galutinėje stadijoje. Kartais skirtumai gana ženklūs. Aš įsivaizduoju, kadangi šituo įstatymu yra visuotinis viešas susidomėjimas tarp politikų ir žiniasklaidos, tai, manau, intervencijų bus. Nėra taip, kad dabar matomas juodraštis bus galutinė versija, greičiausiai bus visus tenkinančių pokyčių.“
Užsienio politikos iššūkiai ir Kinijos klausimas
Aptardamas užsienio politiką, M. Sinkevičius pripažino, kad Lietuvoje susiduriama su problema, kai už užsienio politiką atsakingi veikėjai negeba susitarti ir laikytis vienos pozicijos esminiais klausimais.
„Girdžiu, ką jūs sakot, bet galvoju, kad vienas aspektas yra teigiamas: užsienio politika tapo įdomi. Faktas tas, kad užsienio politika tapo įdomi ir politikams, ir visuomenei. Anksčiau tokio dėmesio užsienio politikos sritis nesulaukdavo. Nematau didelės tragedijos, kad yra reiškiančių nuomonę dėl užsienio politikos krypties. Aš gal matyčiau kitaip šią situaciją“, – sakė M. Sinkevičius.
Jis teigė, kad socialdemokratų vedama vyriausybė paveldėjo tam tikrus užsienio politikos krypties vektorius, kuriuos braižė Gabrielius Landsbergis. „Klausimas dėl kelių dalykų, kurie ankstesnės I. Šimonytės vyriausybėje buvo vertinami vienaip, o mūsų vyriausybėje – kitaip“, – teigė politikas ir pateikė Kinijos pavyzdį.
„Kartais aš matau tą diskursą apie Kiniją. Žygimanto Pavilionio ar kitų kolegų lūpomis lyg bandoma pasakyti, kad su Kinija jokiu būdu jokių santykių, tai tabu, raudonos linijos ir panašiai. Kai mes apie tai pakalbame, gauname reakcijų, kad esame antivalstybiškai nusiteikę politikai. Bet aš sakau: žiūrėkite, kas parašyta Vyriausybės programoje? Parašyta, kad Lietuva sieks turėti diplomatinius santykius [su Kinija] tokio lygmens, kaip ir Europos Sąjungos valstybėse. Ne ypatingų ryšių, bet sieks turėti diplomatinius santykius. Kad to pasiektum, reikia ką nors daryti, santykiai nesikuria sėdint ir žiūrint pro langą“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
Anot jo, kol kas nieko konkretaus nepasiekta, nes reikia kelių institucijų – prezidentūros, Vyriausybės – sutarimo. „Kol kas tas matymas, kaip žengti žingsnius, skiriasi, bet nereiškia, kad nėra kalbamasi. Tos užsienio politikos temos yra subtilios, reikalaujančios išmanumo, gudrumo. Šiaip gerai, kad mes užsienio politiką pavertėme diskusijų objektu, bet kas nėra gerai – kad mes dažnai padiskutuojame ir atskleidžiame savo matymą bei kortas ir tai ne padeda, o sutrukdo tam tikriems diplomatiniams veiksmams. Diplomatija nėra vien tik pliurpimas spaudai, tai ir pokalbiai tête-à-tête, ir taip toliau“, – aiškino socialdemokratų lyderis.
Paklaustas, ar nėra svarstoma keisti užsienio reikalų ministro, M. Sinkevičius atsakė: „Aš manau, kad klausimas ne man, tai klausimas ministrei pirmininkei ir prezidentui. Jeigu jie matys, kad toks poreikis yra, manau, tą jie ir darys. Kol kas aš asmeniškai tokio poreikio nematau, nors šiuo atveju sprendimo nepriimu.“
Apie savo aktyvumą užsienio politikos temomis jis teigė: „Reikia plėsti akiratį, reikia padėti nepartiniams ministrams susiorientuoti politinėse aktualijose, politinėje kryptyje, kurią mes užduodame. Aš manau, kad veikiu geranoriškai: ne siekdamas konfrontuoti, bet norėdamas padėti, patarti.“
Partijos ateitis ir 2029 m. prezidento rinkimai
M. Sinkevičius patvirtino, kad nors apie savo kandidatūrą 2029 m. prezidento rinkimuose šiuo metu negalvoja, socialdemokratai tikrai kels partinį kandidatą. „Manau, kad mums, kaip didžiausiai partijai, būtina kelti savo kandidatus, tai kelsime ir į prezidento poziciją“, – teigė jis.
Apie savo siekį būti išrinktam nuolatiniu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku M. Sinkevičius sako, kad vis dar svarsto. „Aš iš tikrųjų ir svarstau. Noriu pasišnekėti su man artimiausiu Jonavos skyriumi. Ir aš galvoju, kad tas pasakymas nėra kaip per vestuves: sutinku arba ne. Kai tu pasakysi, jei pasakysi „sutinku imtis tos atsakomybės“, šalia to atsakymo jūs turėsite ir daugiau klausimų apie partijos ateitį, apie pasiruošimą savivaldos rinkimams, apie koaliciją, apie krūvą dalykų. Tam visam reikia laiko“, – aiškino jis. Pasak politiko, kiekvienas lyderis turi turėti kokybiškai išmatuojamus veiklos rodiklius, tikslus ir siekius.
M. Sinkevičius patikino, kad dėl Kapčiamiesčio poligono užsitikrinęs visų koalicijos partnerių palaikymą, nepaisant R. Žemaitaičio retorikos. „Neabejoju, kad poligono klausimą išspręsime teigiamai. Ir tikiu bei tikiuosi, kad visi koalicijos partneriai, ne tik „Nemuno aušra“, bet ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga palaikys šį sprendimą“, – sakė jis.
Anot jo, dinamiškoje Lietuvos politikoje, kur sprendimų nėra tiek daug, „eterį užpildyti kuo nors reikia, reikia būti matomam, sulaukti dėmesio, todėl atsiranda vietos improvizacijoms, keistiems pasisakymams, vertinimams ar išsišokimams, kas man, kaip regiono politikui, yra gana svetima.“ M. Sinkevičius teigė labiau linkęs vertinti realius veiksmus, o ne tai, ką kas pasakė.
Apie Viliją Blinkevičiūtę
Paklaustas, ar socialdemokratai patys neprisidėjo prie to, kad politiko žodis nėra laikomas patikimu, turint omenyje Vilijos Blinkevičiūtės atvejį, M. Sinkevičius atsakė: „Manau, kad kolegė ir ilgametė partijos pirmininkė per savo gimtadienį davė gražų interviu ponui Brunalui ir jame net atsiprašė. Manau, kad tai demonstruoja jai būdingą žmogišką savybę, ji viena iš nedaugelio politikų, kurie sugeba atsiprašyti.“
Sveikauk.lt portalo redaktorė.