Personalo paieškos agentūros „Emplonet“ 2025 m. birželio–gruodžio tyrimas atskleidžia, kad darbo neturinčių lietuvių emocinė būklė yra ženkliai prastesnė nei dirbančiųjų. Respondentai dažniau nurodo patiriantys nerimą ir emocinį išsekimą bei mano, kad jų galimybės įsidarbinti yra apribotos dėl amžiaus. Tokie duomenys atskleidžia ne tik individualias kančias, bet ir platesnį socialinį bei ekonominį iššūkį — darbo rinkos veiksmingumui ir įmonių gebėjimui išlaikyti bei pritraukti talentus.
Kaip amžizmas riboja sprendimus ir iniciatyvas
Tyrimas rodo, kad per pastaruosius trejus metus daugiau nei trečdalis apklaustųjų (36,7 proc.) apribojo savo profesinius sprendimus dėl amžiaus. Net 9 iš 10 respondentų bent kartą susilaikė nuo kandidatuoto į norimą poziciją, manydami, jog jų amžius gali būti kliūtis. Dauguma taip pat vengė pokalbių dėl atlyginimo, paaukštinimo ar profesinio augimo — tai reiškia ne tik asmeninius praradimus, bet ir prarastas galimybes įmonėms pasinaudoti darbuotojų iniciatyva ir patirtimi.
Statistiniai duomenys atskleidžia konkrečias tendencijas: 73,9 proc. nedrįso išeiti iš darbo bijodami, kad amžius trukdys surasti naują; 73,4 proc. bent kartą neišdrįso inicijuoti pokalbio dėl atlyginimo; 70,5 proc. vengė kalbėti apie paaukštinimą. Be to, 66 proc. bent kartą nesugebėjo parodyti iniciatyvos siūlydami idėją ar atlikdami užduotį.
„Duomenys rodo, kad amžizmas nėra vien darbdavių elgesio problema – ilgainiui jis pastūmėja pačius darbuotojus į „savicenzūrą“. Žmonės patys ima manyti esantys „netinkamo amžiaus“ ir dėl to atsisako kandidatuoti, siekti paaukštinimo ar keisti karjeros kryptį.
Tokia situacija nepalanki ne tik darbuotojams, bet ir organizacijoms. Darbo rinkoje, kurioje vis dažniau kalbame apie talentų trūkumą ir visuomenės senėjimą, prarasti kompetentingus specialistus dėl stereotipų yra prabanga, kurią verslas vis sunkiau gali sau leisti“, – tyrimo rezultatus komentuoja Violeta Jakutė, „Emplonet“ vadovė.
Kartų skirtumai ir psichologinės pasekmės
Tyrimas parodė, kad amžizmas stipriausiai veikia vyresnes kartas: „kūdikių bumo“ ir X kartos atstovus, tačiau poveikį jaučia ir Z karta. Pavyzdžiui, 81 proc. „kūdikių bumo“ ir 72,3 proc. X kartos mano, kad amžius mažina jų galimybes rasti darbą ar būti paaukštintiems. Daugiau nei pusė vyresnių respondentų jaučia, kad jų „karjeros traukinys jau nuvažiavo“, o daugeliui mažėja pasitikėjimas savimi.
Emocinė našta pasireiškia nerimu ir išseksimu: 45,3 proc. „kūdikių bumo“, 48,5 proc. X ir 42,9 proc. Z kartos respondentų nurodė patiriantys nerimą ir emocinį išsekimą. Moterys šioje srityje praneša dažniau nei vyrai, kas rodo ir lyčių aspektą amžizmo poveikyje — didesnį emocinį krūvį bei sumažėjusį pasitikėjimą tarp moterų.
Ką daryti: nuo darbdavių iki valstybės
Sprendimai turi būti kelių lygių. Darbdaviai gali peržiūrėti darbo skelbimų formulavimą — vengti frazių kaip „jaunatviškas kolektyvas“, akcentuoti kompetenciją ir mokymosi galimybes, ne amžių. Organizacijos turėtų plėtoti amžių inkluzines strategijas: mentorystę, lanksčias darbo sąlygas, mokymus, vertinančius patirtį. Valstybės lygmeniu reikalingos aktyvios darbo rinkos priemonės ir paramos programos tiems, kurie grįžta į darbo rinką.
Tyrimo autorės pastebėjimas taip pat įspėja: amžizmas veikia ir per savicenzūrą. Todėl kartu su struktūriniais sprendimais svarbu teikti psichologinę ir karjeros pagalbą, skatinti savivertę, kompetencijų atnaujinimą bei bendruomeninius resursus, kurie padėtų įveikti baimes ir vėl aktyviai dalyvauti darbo rinkoje.
Sprendžiant amžizmo ir su juo susijusių psichologinių problemų klausimus, laimi ne tik atskiri žmonės — laimi visa darbo rinka ir visuomenė, išsaugodama ir efektyviau naudojant sukauptą kompetenciją bei gyvenimišką patirtį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.