Vis dažniau poliklinikų registratūrose pasigirsta situacija, kai pacientas atvyksta kalbėti tik rusiškai, o gydytojas šios kalbos nemoka. Tokie atvejai prailgina konsultacijų trukmę, apsunkina komandinį darbą ir kelia riziką netinkamai suprastai medicininei informacijai. Problema nėra izoliuota – ją lemia migracijos srautai, didėjantis atvykėlių skaičius ir neatitikimas tarp pacientų kalbinių poreikių bei medicinos įstaigų gebėjimų juos tenkinti.
Kur dažniausiai kyla kliūtys ir kas jas sukelia
Kalbos barjerai pasireiškia įvairiai: nuo sunkumų užsiregistruoti internetu, kai pasirinktas gydytojas konsultuoja tik lietuviškai arba rusiškai, iki situacijų kabinete, kai įvertinimas, anamnezė ir gydymo paaiškinimai lieka nepakankamai suprasti. Daugelis poliklinikų remiasi ad hoc sprendimais – vertėju tampa slaugytoja, kolega arba vertimo programėlė mobiliajame telefone. Tokie sprendimai gali padėti skubiais atvejais, tačiau jie nėra pakankamai patikimi, ypač kalbant apie sudėtingas medicinines diagnozes bei vaistų vartojimo instrukcijas.
Pasekmės pacientams ir gydytojams
Netikslus informacijos perdavimas sukelia dvi pagrindines problemas: pirma, pacientai negauna pilno paaiškinimo apie ligos eigą ir gydymo eigą; antra, medikai negali tiksliai įvertinti simptomų ar ligos istorijos. „Su lietuviškai nekalbančiais pacientais susiduriame kone kasdien”, – sako Vilniaus Karoliniškių poliklinikos III Šeimos medicinos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Živilė Mikalauskienė. Ilgesnės konsultacijos taip pat trikdo planinį darbą, didina laukimo eiles ir kelia papildomą administracinį krūvį.
Praktiniai sprendimai ir rekomendacijos
Efektyviausias sprendimas – sistemingas kalbinių paslaugų planavimas. Tai reiškia gydytojų sąrašų sudarymą pagal kalbas, galimybę pasirinkti konsultaciją pas tam tikra kalba kalbantį specialistą ir nuolatinę nuotolinių vertėjų paslaugos prieinamumą. Taip pat verta investuoti į kvalifikuotus medicininius vertėjus arba televertimo platformas, kurios leidžia greitai susisiekti su profesionalu telefonu ar vaizdo ryšiu. Mokymai personalui, kultūrinio jautrumo kursai ir aiškios procedūros, kaip elgtis susidūrus su kalbos barjeru, padėtų sumažinti riziką ir pagerinti paslaugų kokybę.
Be to, reikalinga ir informacija pacientams: tinkamai suformuluotos registracijos formos internete, galimybė nurodyti pageidaujamą kalbą bei aiškūs nurodymai, kur kreiptis, jei reikalingas vertėjas. Investicija į kalbines paslaugas ilgainiui atsiperka – sumažėja klaidų, pasikeičia pacientų pasitenkinimas, efektyviau išnaudojami medicinos darbuotojų laikas.
Apibendrinant, kalbos barjerai poliklinikose yra reali ir sprendžiama problema. Sistemingi sprendimai, nuoseklus planavimas ir technologijų bei profesionalių vertėjų naudojimas gali reikšmingai pagerinti pacientų priežiūros kokybę ir padėti medikams dirbti efektyviau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.