Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas nusimeta atsakomybę dėl iššokusių degalų kainų, sako valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Finansų ministras yra labai stipriai neveiklus, jeigu galėčiau taip ūkiškai pasakyti. Šiandien tą patį sakiau ir koalicijos bičiuliams. Veikimo priemonių finansų ministras turi pakankamai daug. Numesti atsakomybę, kad tą gali daryti energetikos ministras – neatsakinga“, – žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.
„Matyt, finansų ministrui gali tekti atsisveikinti net ir su postu, jeigu šitaip toliau važiuosim. Klausimas, ar tarp „valstiečių“, socdemų ir „Nemuno aušros“ bus tokių, kurie nepasitiki juo. Bent jau šiai dienai, kai išgirdau jo komentarus – žmogus, matyt, nesupranta, kas yra Seimas ir kur yra galia“, – akcentavo jis.
Vaitiekūnas: degalų kainų lubos būtų labai brangi priemonė, kuria dotuotume iškastinį kurą
Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose šokinėjant naftos kainoms, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad degalų kainų „lubų“ įvedimas valstybės biudžetui būtų labai brangi priemonė, iš esmės skirta dotuoti iškastinio kuro verslą.
„Lubos yra tokia ganėtinai grubi priemonė, tikrai ji būtų labai labai brangi, iš esmės tai būtų iškastinio kuro dotavimas biudžeto lėšomis“, – Seime žurnalistams antradienį sakė K. Vaitiekūnas.
Anksčiau premjerė Inga Ruginienė teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti degalų kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms – tokius sprendimus jau priėmė Vengrija ir Kroatija. Tiesa, kartu Vyriausybės vadovė pabrėžė būtinybę įvertinti, ar tokiems sprendimams yra galimybių valstybės biudžete.
Prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau įgarsino siūlymą, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltos krizės Lietuva degalų kainų lubas galėtų nustatyti kasdien.
Anot jo, tokį modelį, galiojantį Belgijoje, nagrinėja jo komanda – Belgija, anot prezidento, vadovaudamasi objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, esama žaliavinės naftos kaina rinkoje, degalų kainų lubas nustato kartą per dieną.
Finansų ministro vertinimu, rinkoje tai būtų trumpalaikio poveikio priemonė, nes kainas labiausiai lemia geopolitinė situacija.
„Dabar tų modelių ganėtinai panašių yra ne vienas ir ne du, girdėjau, kad ir Vokietija yra panašiai apribojusi, kad kainos galėtų keistis tik vieną kartą į dieną ar į parą, yra belgiškas bet tai yra ganėtinai riboto poveikio priemonės“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Akcizų degalams mažinimą riboja ir įsipareigojimai RRF kontekste
Finansų ministras teigia, jog galimybę mažinti akcizus degalams Lietuvai riboja europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) įsipareigojimai. Be to, anot ministro, net sumažinus akcizus tai neturėtų ženklaus poveikio kuro kainoms.
„Akcizų klausimo šiuo metu tikrai nesvarstome. Jį šiek tiek riboja mums ir įsipareigojimai RRF kontekste. Tai daug erdvės neturėtume, net jei ir svarstytume“, – žurnalistams Seime antradienį teigė jis.
„Akcizas turbūt nebūtų ta priemonė, kuria būtų galima būtų stipriai daryti įtaką kainoms. Tačiau ministerija įsipareigojo ir parengs tam tikrus scenarijus, pagal kuriuos būtų galima reaguoti, jeigu ši dabartinė situacija pasisuktų, pavyzdžiui, į dar aštrėjimo pusę, arba priešingai, jeigu situacija deeskaluotųsi, ir jeigu situacija liktų tokia, kokia yra“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Žemaitaitis siūlo įšaldyti kuro akcizą, kritikuoja rezervo panaudojimą
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, sako, kad siekiant jas sumažinti reikėtų įšaldyti kuro akcizą. Jis taip pat kritikuoja planus panaudoti naftos ir jos produktų rezervus.
„Matydami, kad kuro kainos – dyzelis pabrango 40 eurų centų, benzinas pabrango 15–20 centų – mes matome, kiek surenkame daugiau PVM. Tai aš ir siūlyčiau staigiai priimti laikiną įstatymą, kadangi Konstitucinio Teismo išaiškinimas leidžia nesilaikyti šešių mėnesių termino, kada mokesčiai yra mažinami, priimti akcizo įšaldymo įstatymą“, – antradienį žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
„Šią dieną užšaldyti tiek, kiek didėja PVM surenkamumas, tokią sumą reikia šaldyti“, – pridūrė jis.
Anot jo, Lietuvoje aukšta kuro kaina gali toliau laikytis iki birželio, kas ūkio sektoriui reikštų „tragediją“, todėl reikia nuo šių metų padidėjusį kuro akcizą proporcingai mažinti surenkamam PVM kiekiui.
„Jeigu šiandien pavyktų akcizą mažinti tiek, kiek aš esu suplanavęs ir išskaičiavęs, tai dyzelis turėtų atpigti apie 22–27 euro centus, benzinas apie 10 euro centų“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Anot jo, kita priemonė siekiant mažinti kylančias kuro kainas – iš surinkto didesnio PVM už kurą teikti valstybės pagalbą ir kompensacijas verslui, tačiau tai sukeltų biurokratinių problemų.
„Verslas pildys prašymus, dokumentus, VMI vertins (…), tada sukursime biurokratinį aparatą. Tai lengviausias ir protingiausias būdas būtų eiti per akcizą“, – teigė R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis kritikavo kuro rezervo naudojimą: „Jeigu mes tuos rezervus išnaudosime, tai ką mes darysime po dviejų trijų savaičių?“
Tuo metu kainų lubų įvedimas, anot „Nemuno aušros“ pirmininko, veiktų kaip momentinė pagalba, o jas reiktų įvesti ne tik prekybininkams, bet ir perdirbėjams.
Jo teigimu, Konkurencijos taryba neatlieka savo funkcijų, nes naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ kuro kainos Lietuvoje yra šoktelėjusios neadekvačiai.
„Šiandieną nedirba Konkurencijos tarnyba, tai yra akivaizdu. Kai Konkurencijos tarnyba man pasako, kad mes čia nematom nieko tokio, bet kai iš Mažeikių „Orlen Lietuvos“ išvažiuoja kuras į Lenkiją ir vis dėlto jis yra ženkliai pigesnis nei Lietuvoje (…), kažkas tai sau į kišenę dedasi viršpelnį“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.
„Lenkijoje yra mažesni akcizai, bet nėra toks skirtumas, kad būtų 40 centų. Buvo prieš tai 12–18 centų, bet, gerbiamieji, kai šiandien ryte degalinėse kuras kai šovė 40 euro centų, jau kažkas yra nenormalaus“, – pridūrė jis.
Anot jo, kartelinių susitarimų gali ir nebūti, tačiau Konkurencijos tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) turėtų tirti ir mažmenines degalines dėl galimo piktnaudžiavimo.
„Jeigu jie yra sąžiningi, dori, tai šiandieną turėtų dėti ant stalo visas lenteles ir mes matytume, kas tą putelę nuima“, – teigė R. Žemaitaitis.
Pabrango ir dyzelinas, ir benzinas
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
Brent naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.
Baltijos šalyse benzino vidutinės kainos per savaitę padidėjo 5,4–9,9 proc., o dyzelino – 15,8–19,4 proc., benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje padidėjo iki 32 centų.
Po karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.
Siekdama mažinti poveikį degalų kainoms, sprendimą šią savaitę taip pat planuoja priimti Lietuva, atsargos rinką galėtų pasiekti dar šios savaitės pabaigoje. Šalis ketina atlaisvinti apie 80 tūkst. tonų kuro atsargų, kas atitinka apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo.
Prezidentūra apie kritiką Vaitiekūnui dėl kuro kainų: ministras ruošiasi visiems scenarijams
Valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderiui kritikuojant finansų ministro darbą per kuro kainų krizę, Prezidentūra teigia matanti, jog Kristupas Vaitiekūnas ir jo vadovaujama ministerija ruošiasi visiems potencialiems scenarijams.
„Aušriečių“ pirmininkas teigė, kad ministras Kristupas Vaitiekūnas nusimeta atsakomybę dėl išaugusių degalų kainų, yra neveiklus, todėl jam esą gali tekti „atsisveikinti su postu“.
„Atskirų komentarų nenorėčiau vertinti, (…) bet matome, kad Finansų ministerija ruošia potencialius scenarijus dėl naftos situacijos, tą mes girdime iš ministro“, – antradienį žurnalistams sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Anot prezidento patarėjo, Vyriausybė jau priėmė vieną iš sprendimų, kurie padės suvaldyti degalų kainas – artimiausiu metu bus atlaisvinta dalis šalies kuro atsargų rezervo.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad verslas yra patenkintas finansų ministro darbu, todėl jį palaikys.
Jei degalų kainos toliau augs, bus teikiama parama gyventojams ir verslui
Jeigu karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir degalų kainos toliau augs, bus teikiama parama verslui bei gyventojams, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Toliau yra analizuojama, vertinama, kokia situacija naftos rinkose, ar ji stabilizuojasi, ar ji toliau blogėja. Jeigu situacija toliau blogės, tai Lietuva turi patirties, kaip remti verslą ir didinti gyventojų pajamas, ypač pažeidžiamiausias grupes. Tas buvo pritaikyta ir 2020 metais, ir 2022 metais. Jeigu reikės, taip ir bus padaryta“, – antradienį žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais V. Augustinavičius.
Pasak jo, labai svarbu, kad nuspręsta panaudoti naftos rezervą.
„Labai svarbu yra tai, kad rezervų naftos yra atlaisvinti. Tai tas sprendimas pradės efektą duoti po poros dienų ir tai leis kuro kainas sumažinti apie 10–15 centų artimuoju periodu“, – sakė jis.
„Iš esmės dirbame visose srityse nuo tų priemonių, kurios duoda efektą dabar, iki tų, kurios galėtų duoti ilgesniu periodu ir tas bus tęsiama“, – pridūrė V. Augustinavičius.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.