Remiantis naujausiu tyrimu, vos 7 tūkst. žingsnių per dieną gali reikšmingai sumažinti kai kurių sunkių ligų riziką. Specializuotas žurnalas „Lancet Public Health“, įvertinęs ligšiolines rekomendacijas, skelbia, jog nebūtina kasdien nužingsniuoti 10 tūkst. žingsnių, kad būtų pasiektas teigiamas poveikis sveikatai.
Daugumai pažįstama 10 tūkst. žingsnių rekomendacija nėra pagrįsta moksline studija. Ji veikiausiai susijusi su vienos japonų įmonės, septintajame dešimtmetyje pristačiusios žingsniamatį, reklamine kampanija. Siekdama patikrinti šią populiarią rekomendaciją, tarptautinė mokslininkų komanda atidžiai įvertino 57 jau atliktus tyrimus, kuriuose dalyvavo įspūdingas skaičius – 160 tūkst. dalyvių.
Atlikta analizė parodė, kad jau 7 tūkst. žingsnių per dieną beveik perpus sumažina ankstyvos mirties riziką, lyginant su žmonėmis, per dieną įveikiančiais tik 2 tūkst. žingsnių. Ši teigiama įtaka apima visas mirties priežastis, ne tik širdies ir kraujagyslių ligas.
Be to, tyrimo duomenimis, 7 tūkst. žingsnių per dieną 38 proc. sumažina riziką susirgti demencija. Depresijos rizika sumažėja 22 proc., o diabeto – 14 proc. Rezultatai, be to, parodė, kad 7 tūkst. žingsnių kasdien taip pat sumažina vėžio ir kritimų riziką.
„Nereikia per dieną įveikti 10 tūkst. žingsnių, kad pasiektum didelės naudos sveikatai, – sakė mokslininkas Paddy‘is Dempsey‘is iš Kembridžo universiteto, kuris yra vienas iš tyrimo bendraautorių. – Didžiausia nauda gaunama nueinant 7 tūkst. žingsnių, o po to ji išlieka tokia pat“.
Kiek laiko užtrunka pasiekti 7 tūkst. žingsnių?
7 tūkst. žingsnių, pasak mokslininkų, reiškia vidutiniškai maždaug vienos valandos trukmės ėjimą per dieną. P. Dempsey‘is žmonėms, kurie kasdien nueina 10 tūkst. žingsnių ar net daugiau, pataria nekeisti savo įpročių. Tačiau tie, kam 7 tūkst. žingsnių atrodo per daug, neturėtų nusiminti: tie, kurie nueina tik 2–3 tūkst. žingsnių, turėtų pamėginti nueiti 1 tūkst. žingsnių daugiau. „Tai tik 10–15 minučių lengvo ėjimo per dieną“, – teigė mokslininkas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiems gyventojams rekomenduoja per savaitę bent 150 min. skirti vidutinio intensyvumo arba 75 min. didelio intensyvumo fizinei veiklai, kad jie išliktų sveiki. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla, anot PSO, yra, pavyzdžiui, ėjimas ar važiavimas dviračiu, o didelio intensyvumo – bėgiojimas. Deja, beveik trečdalis žmonių pasaulyje, PSO duomenimis, šio tikslo nepasiekia.

Sveikauk.lt portalo redaktorė.

