Nugaros skausmas kankina? Neurologas atskleidžia, kaip patikrinti savo „raumeninį kostiumą“ ir kodėl sportas gali kenkti

Kodėl mums skauda nugarą? Sportuoti – sveika ar žalinga? Kaip gydytis ne vaistu, o tikslingu judesiu? Kokia „grąžink kūnui skolą“ metodika? Apie tai plačiau pasakoja neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis.

„Įvertinkime, kaip atrodo jūsų raumeninis kostiumas,“ – konsultuodamas pacientus bei edukuodamas visuomenę paskaitose sako gydytojas J. Girskis.

Gydytojas yra sukaupęs daugiau nei keturių dešimtmečių medicininę praktiką, prieš 30 m. įkūręs pirmąjį Lietuvoje stuburo gydymo centrą.

Testas: Ar jūsų „raumeninis kostiumas“ tvarkingas?

Kokiu būdu įvertinti, ar tinkamą raumeninį kostiumą dėvite?

Gydytojas siūlo atlikti patiems greitą testą ir įsivertinti raumenyno būklę:

  1. Stovint per kelius tiesiomis kojomis, lenkiantis į priekį, rankų pirštų galais be vargo pasiekiate grindis (atstumas tarp kojų – pečių plotyje).
  2. Be diskomforto ar skausmo atliekate pritūpimą, tuo metu laikydami kojas pečių plotyje, o rankas – sunertas už sprando.
  3. Ranka siekdami už nugaros, be didesnio vargo pasiekiate bent jau priešingos pusės mentės apatinį kampą.

Jei nepavyksta atlikti vieno ar kelių išvardintų buitinių judesių, vadinasi, jūsų „raumeninis kostiumas“ (t. y. kaulų-raumenų sistema) nėra tvarkingas.

Tvarkingas „raumeninis kostiumas“: kas tai?

Mūsų atramos-judėjimo sistemą sudaro per 200 kaulų, apie 650 raumenų ir maždaug 230 įvairaus dydžio sąnarių. Tai labai sudėtinga svertinė sistema; jos darnus darbas leidžia žmogui nevaržomai judėti ir gerai jaustis.

Holistinis požiūris į kūną kaip vientisą struktūrą, veikiančią svertų principu – J. Girskio gydymo filosofijos pagrindas. Pagal šią sampratą žmogui judant, jo raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja, sukurdami laikiną judesių seką, kuri energijos pavidalu sklinda per atskiras kūno dalis ir laiduoja gretimų sąnarių bei segmentų judėjimą.

Stuburo gydymo centro įkūrėjas teigia, jog privaloma žinoti trijų taisyklių principą: „Pirmosios sveikatos abėcėlės raidės, – raumenų jėga, ištvermė, elastingumas, sąnarių judrumas ir taisyklingas judesys.

Pirmoji bendra taisyklė – judesiai per visus kūno sąnarius turi būti laisvi, neriboti ir atitikti normas. Nemanykite, jog pečių juostos sąnarių judrumas neturi įtakos, tarkim, bėgimo judesiams.“

Medikas aiškina, jog kūnas yra visuma, o dirbtinis jo skaidymas į atskirus segmentus egzistuoja tik knygose, bet ne natūralaus judesio biomechanikoje.

„Antroji taisyklė – tik esant laisvam ir taisyklingam sąnario judesiui, galima pradėti stiprinti raumenis, kurie dalyvauja jį atliekant. Trečioji taisyklė – kai judesiai yra taisyklingi ir raumenys sugeba išvystyti optimalią jėgą, galima judėti dažniau ir daugiau,“ – sako J. Girskis.

Tačiau raumenų fizinėms savybėms būdinga keistis dėl kasdienių judėjimo įpročių: ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, sunkaus fizinio darbo, netaisyklingų treniruočių, taip pat dėl neišvengiamo organizmo senėjimo.

Prevencijai ir gydymui J. Girskis taiko autentišką metodiką, kurios tikslas – surasti raumenų ir kaulų sistemoje nusilpusius arba pernelyg įtemptus raumenis bei nejudrias sąnarines jungtis ir atkurti netvarkingai veikiančią kinetinę grandinę, kuri neretai yra biomechaninio skausmo priežastis. Šis skausmas apibūdinamas kaip sutrikusio taisyklingo judesio pasekmė, nes tuo metu raumenys, sąnariai ir nervai bei jų rezginiai patiria jiems nepažįstamus jėgų vektorius – tai sukelia paveiktos kūno srities dirginimą ir skausmą.

Tikslas – išmokyti žmogų sveikti patį

Gydytojas J. Girskis aktyviai vykdo švietėjišką veiklą, vedinas įsitikinimo, kad mediko priedermė – ne tik gydyti, bet ir šviesti visuomenę bei išmokyti pacientą sveikti patį. Jis akcentuoja, jog gydant pirmiausia privalu koreguoti kinetinę grandinę ir tiktai ją atkūrus galima pradėti lavinti kūną įvairiomis sveikatinimo doktrinomis.

Pašnekovo įsitikinimu, žmogaus sveikatą lemia požiūris į savo kūną, jo vadybos pagrindų išmanymas: kaip vaikai nuo mažumės yra mokomi valyti dantis, taip turi būti pratinami taisyklingai sėdėti, kasdien tikslingai mankštintis. J. Girskis akcentuoja kūno profilaktikos svarbą, tačiau primygtinai ragina atskirti kūno kultūrą nuo tikslingų biomechaninių pratimų, kurie koreguoja sutrikusias kaulų ir raumenų sistemos biomechanines grandis. Jis ypač pabrėžia reabilitacijos ir sveikatinimo doktrinų skirtumus. Reabilitacija – tai medicinos sritis, kurią praktikuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai bei sporto medicinos gydytojai. O sveikatinimas – ne gydymas, o sveikatos stiprinimas bei raumenų fizinių ypatybių (jėgos, elastingumo, ištvermės) ugdymas.

Kaip teisingai prižiūrėti savo „raumeninį kostiumą“?

Pirmoji taisyklė – reabilituoti, tik tada sportuoti. Visuotinai priimtina, jog sportuoti sveika. Tačiau ne visada sportas teikia naudą, deja, kartais gali net pakenkti. Prieš imantis intensyvios fizinės veiklos svarbu žinoti savo kaulų-raumenų sistemos būklę, įvertinti sutrikusių biomechaninių grandžių – raumenų, praradusių savo fizines savybes: jėgą, elastingumą ir ištvermę. Dėl nevienodo raumenų įsitempimo atsiranda kūno disbalansas: keičiasi stuburo slankstelių padėtis, nevienodai apkraunami kūno sąnariai. Tai priežastys, dėl kurių atsiranda įvairūs raumenų ir kaulų sistemos, ypač stuburo, sutrikimai.

Stuburo gydymo centro specialistai teigia, jog pagrindinė žmonių, besiskundžiančių nugaros skausmais, problema yra arba judėjimo stygius, arba netinkamas sportavimas. Dažnai pradedama treniruotis nežinant realios savo raumenų ir kaulų sistemos būklės. Specialistų teigimu, daugelis stuburo problemas įgyja būtent sporto klubuose ar kituose sveikatinimo užsiėmimuose.

Fizinės medicinos specialisto teigimu, žmonės neturėtų pradėti sportuoti savo nuožiūra. Juolab, kad sporto klubų treneriai į kūną žiūri tik iš dizaino pozicijų. „Jie klausia, ko žmogus nori. Gražaus kūno! Taigi ir veda prie atitinkamų treniruoklių. Po kiek laiko sportuojantysis stebisi, kodėl jam pradėjo skaudėti nugarą. O taip nutiko todėl, kad jis treniravo raumenis, kuriems visai nereikalinga pagalba, be krūvio palikdamas tuos, kuriems tikrai trūko jėgos ar elastingumo,“ – aiškina medikas.

Nesiskolinkite pratimų: kodėl individualumas svarbu?

Kūno tobulinimo tikslo vedini ar aklai pasirinkę, o gal tiesiog „pasiskolinę“ iš draugo treniruočių programą, galime labai suklysti: pratimai, kaip minėta, privalo būti skiriami individualiai. Jei taip nėra, nenustebkite sulaukę neigiamų rezultatų. Kodėl?

„Pavyzdžiui, jūsų sporto bičiulio keturgalvis šlaunies raumuo yra silpnas, jis atlieka jėgos pratimus, o štai pas jus galbūt jis labai stiprus, įsitempęs, todėl tie pratimai jums dar labiau padidins įtampą ir pažeidimą, – sako pašnekovas. – Kitas atvejis: esate iš prigimties labai lankstus žmogus, bet raumenų jėga yra silpnoji jūsų pusė. Atsiradus nugaros skausmams, iš interneto ištrauksite informaciją, kad turėtų padėti tempimo pratimai. Tad imsite dar labiau lavinti įgimtą per didelį elastingumą. Ištampyti raumenys nepadeda raiščiams pakankamai palaikyti sąnarių stabilumo. Tokiu būdu gilinsite esamą problemą ir save žalosite.“

Fiziniai pratimai kaip ir vaistai – netikslingai vartojami turi šalutinį poveikį. Būtent sveikatos specialistas gali suteikti informacijos apie kaulų-raumenų bei širdies kraujagyslių sistemą. Vertingi mediko patarimai gali padėti sportuojantiems ateityje išvengti traumų: stuburo disko išvaržos formavimosi, raumenų ir sausgyslių bei raiščių patempimų ar plyšimų ir kt.

„Žinant šiuos principus reiktų pamiršti iliuzijas, jog egzistuoja pratimai, kurie tinka visur, visiems ir visada. Nėra vieno ar kelių „superpratimų“, kuriuos darant nebereiks sukti galvos dėl raumenų ir kaulų sistemos savybių subalansavimo. Todėl reaguojant į kūno pokyčius ir organizmo esamą būklę, reiktų pasirinkti tik esamai kūno situacijai tinkamiausius mankštos ar sporto pratimus,“ – sako gydytojas J. Girskis.

Raumenų higiena: kas tai ir kodėl ji svarbi?

Papildydama J. Girskio samprotavimus, profilaktinės reabilitacijos specialistė Greta Girskė pateikia raumenų higienos sampratą. „Terminas raumenų higiena apima praktikas, skirtas kasdien tikslingai prižiūrėti raumenis, užkertant kelią atramos-judėjimo sistemos sutrikimams bei užtikrinti kūno struktūrinį vientisumą,“ – sako G. Girskė ir priduria, jog taikant raumenų higieną galima užtikrinti optimalų sąnarių ir raumenų funkcionavimą. Taip pat mažinti traumų riziką, gerinti laikyseną: tinkamas raumenų balansas palaiko teisingą laikyseną, mažindamas stresą stuburui, sąnariams ir susijusioms kūno struktūroms.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 4 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *