Mokslininkai, tyrinėjantys kasos vėžį, aptiko potencialų „ankstyvąjį įspėjamąjį signalą“ – ląstelių grupes, kurios silpnina organizmo gebėjimą kovoti su šia mirtina liga jau pačiais ankstyviausiais jos vystymosi etapais. Šios grupės taikosi į gretimas imuninės sistemos ląsteles, mažindamos jų efektyvumą.
Tyrimo rezultatai, paskelbti prestižiniame žurnale „Gastroenterology“, atveria duris naujoms, patikimesnėms ankstyvosios kasos vėžio diagnostikos priemonėms. Tokia pažanga yra kritiškai svarbi, nes ankstyvas ligos nustatymas yra raktas į sėkmingą gydymą ir išgyvenamumo didinimą.
Kasos vėžys: mirtina liga, kuriai trūko ankstyvos diagnostikos
Kasos vėžys yra viena mirtiniausių onkologinių ligų formų. Šiandien tik vienas iš keturių pacientų išgyvena daugiau nei metus po diagnozės. Dažniausiai liga nustatoma vėlyvose stadijose, kai gydymas tampa sudėtingas ir mažiau efektyvus. Taip nutinka dėl to, kad ankstyvaisiais etapais pasireiškia labai nedaug specifinių simptomų, todėl liga neretai vadinama „tyliuoju žudiku“. Vis dėlto, naujasis atradimas teikia vilties, kad gydytojai netrukus galės anksčiau nustatyti ligą, stebėdami, kaip per laiką vystosi šie pažeidimai.
Proveržis medicinoje: aptiktas ankstyvasis įspėjamasis signalas
Tyrimas, kuriam vadovavo Jeruzalės Hebrajų universiteto ekspertai, buvo atliktas naudojant pažangias vaizdavimo technologijas, tiriant tiek pelių, tiek žmonių kasos audinių mėginius. Mokslininkai nustatė, kad priešvėžinės ląstelės jau ankstyvame etape susiburia į grupes pažeidimuose kasoje, šalia imuninės sistemos ląstelių, atsakingų už ligos atakų stabdymą ir organizmo gynybą.
Kaip vėžys „apgauna“ imuninę sistemą?
Pagrindinė tyrimo įžvalga – tai, kad šios ląstelių grupės, būdamos labai arti imuninės sistemos ląstelių, suaktyvina genus, kurie slopina imuninę apsaugą. Tai rodo, kad vėžys gali pradėti slėptis nuo organizmo gynybos dar prieš jam visiškai išsivystant ir tapti agresyvia liga.
Imunologė ir tyrimo bendraautorė Dr. Sharona Tornovsky–Babeay teigė: „Suprasdami pažeidimų susidarymo ir vystymosi procesą, galime geriau identifikuoti didelės rizikos pažeidimus ir ateityje sukurti strategijas, kurios įsikištų dar prieš vėžiui visiškai išsivystant.“
Svarbu pabrėžti, kad tyrėjai panašias ląstelių grupes ir imuninės sistemos atsakus stebėjo ir žmogaus audiniuose, o tai sustiprina atradimų reikšmę, patvirtinant, kad šie rezultatai nėra apsiribojantys tik pelių modeliais. Mokslininkai tikisi, kad jų atradimai suteiks detalesnį vaizdą apie pačius ankstyviausius kasos vėžio vystymosi pokyčius, parodant, kaip imuninės sąveikos gali lemti ligos eigą dar prieš pasireiškiant simptomams.
Kasos vėžio rizikos veiksniai ir prevencija
Ekspertai vis dar tiksliai nežino, kas sukelia daugumą kasos vėžio atvejų, tačiau spėjama, kad riziką gali padidinti rūkymas, alkoholis ir nutukimas. Kasa yra kriaušės formos liauka, paslėpta už skrandžio, atsakinga už hormonų gamybą, kurie padeda virškinti maistą ir paverčia cukrų energija. Dėl savo vietos ir palyginti nedidelio dydžio gydytojai dažnai negali apčiuopti kasos naviko per fizinį tyrimą, o tai dar labiau apsunkina ankstyvą diagnozę.
Nors senėjimas yra vienas didžiausių šio „tyliojo žudiko“ rizikos veiksnių – beveik pusė atvejų nustatoma vyresniems nei 75 metų žmonėms – ekspertai įspėja, kad liga vis dažniau pasireiškia jaunesnio amžiaus grupėse, ypač moterims. Šį padidėjimą, atrodo, lemia kasos latakų adenokarcinoma, labiausiai paplitusi ir agresyviausia ligos forma, kuriai tyrėjai skyrė ypatingą dėmesį šiame tyrime.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mitybos įtaką. Neseniai paskelbtame tyrime, nagrinėjančiame ryšį tarp mitybos ir vėžio rizikos, nustatyta, kad vegetarams kasos vėžio tikimybė yra 21 proc. mažesnė nei mėsėdžiams. Yra įrodymų, kad didelis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas gali padidinti kasos vėžio riziką dėl nitrozaminų susidarymo gaminant maistą – junginių, žinomų kaip sukeliančių vėžį. Nors naujausi tyrimai rodo, kad nutukimas taip pat gali turėti įtakos, nes vegetarų kūno masės indeksas dažniausiai yra žemesnis nei mėsėdžių, ekspertai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, norint geriau suprasti priežastis, ir dabartiniai įrodymai nėra galutiniai.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.